Jonas Galvydis-Bykauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Galvydis-Bykauskas (1864 m. gruodžio 15 d. Degėsiai, prie Užpalių - 1943 m. liepos 16 d. Kaunas, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
[taisyti] Biografija
Nuo 1886 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 87 pėstininkų ir 18 Sibiro šaulių pulkuose. Dalyvavo Japonijos-Rusijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare , nuo 1915 m. pulko vadas, pulkininkas. Rusų ir vokiečių kautynėse prie Lodzės Lenkijoje buvo sužeistas.
Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, bolševikams veržiantis į Lietuvą, buvo paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku. Vėliau Pirmojo pėstininkų pulko, 1920 m. brigados vadas. Nuo 1919 m. rudens generolas leitenantas, vienas pirmųjų Lietuvos Respublikos kariuomenės generolų. 1920 m. balandžio - liepos mėn. ėjo vyriausiojo kariuomenės vado, nuo 1920 m. spalio mėn. iki 1921 m. vasario mėn. Antrosios pėstininkų divizijos vado pareigas. 1920 m. dalyvavo kovojant su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine. 1919 m. ir 1921-1926 m. Karo mokyklos viršininkas, daug nuveikė rengdamas Lietuvos karininkus. 1926 m. generolas.
1920-1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė krikščionių demokratų frakcijai. Nuo 1926 m. rugpjūčio mėn. atsargos, dimisijos karininkas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro ir Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjas.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 21 d. NKVD suimtas. 1941 m. birželio mėn. per Birželio sukilimą iš kalėjimo išvaduotas. [1]
[taisyti] Įvertinimas
- 1926 m. II rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas
- 1928 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Tamašauskas Visuotinė lietuvių enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T.6: Fau-Goris., 30 psl.
