Karibų sandrauga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karibų sandrauga (Karibų baseino bendrija, Karibų bendrija ir bendroji rinka; Caribbean Community and Common Market, CARICOM) – Karibų jūros regiono ekonominės integracijos organizacija, kurios tikslas – ekonominė regiono integracija, ekonominės plėtros skatinimas silpnesnėse šalyse, bendroji regiono rinka, koordinuota sveikatos apsaugos, švietimo, darbo, prekybos, mokslo ir technologijų, turizmo, muitų, gamtosaugos ir užsienio politika.
Sandraugai priklauso:
- Antigva ir Barbuda (nuo 1974)
- Bahamos (nuo 1983)
- Barbadosas (nuo 1973)
- Belizas (nuo 1974)
- Dominika (nuo 1974)
- Gajana (nuo 1973)
- Grenada (nuo 1974)
- Haitis (nuo 2002)
- Jamaika (nuo 1973)
- Montserratas (nuo 1974)
- Sent Kitsas ir Nevis (nuo 1974)
- Sent Lusija (nuo 1974)
- Sent Vinsentas ir Grenadinai (nuo 1974)
- Surinamas (nuo 1995)
- Trinidadas ir Tobagas (nuo 1973)
- Asocijuotieji nariai:
[taisyti] Organizacija
Organizacijos būstinė yra Džordžtaune, vadovaujamoji institucija – Sekretoriatas. Tarybos irkomitetai:
- Finansų ir planavimo taryba
- Darbo ir ekonominės plėtros taryba
- Užsienio ir sandraugos ryšių taryba
- Žmogiškųjų išteklių ir socialinės plėtros taryba
- Juridinių reikalų komitetas
- Biudžeto komitetas
- Centrinių bankų valdytojų komitetas
Asocijuotos institucijos:
- Karibų plėtros bankas
- Karibų teismas (nuo 2005)
- Tarybos:
- Karibų meteorologijos
- Juridinio švietimo
- Karibų ekspertizės
- Vest Indijos laivininkystės
- Universitetai:
- Gajanos
- Vest Indijos
[taisyti] Istorija
1958-1962 metais veikė Britų Vest Indijos federacija, jungianti 10 šalių. 1965 metais įkurta Karibų bendroji rinka. 1968 metais įkurta Karibų laisvosios prekybos asociacija. 1973 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojus Chaguaramaso sutačiai, laisvosios prekybos asociaciją ir bendrąją rinką pakeitė Karibų sandrauga.
2001 m. liepos 5 dieną Bahamose pasirašyta papildyta Chaguaramaso sutartis.