Jonas Beržanskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis (1862 m. rugpjūčio 25 d. Viekšnių valsčiaus Pluogų vienkiemyje – 1936 m. liepos 12 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

Gediminaičių kunigaikščio Jono Beržanskio vidurinysis sūnus. 1883 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1888 m. baigė Petrapilio universiteto matematikos fakultetą.

Išsilavinusiems lietuviams caro vyriausybė trukdė dirbti Lietuvoje. Todėl Jonas išvyko į Varšuvą ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su V. Kudirka, kartu su juo įsteigė laikraštį Varpas ir tapo vienu aktyviausių jo bendradarbių, pasirašydamas Dagio, j-b, Klausučio slapyvardžiais. 1889, 1890, 1892-1895 m. „Varpe“ skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. Vėliau atsidėjo istoriniams tyrinėjimams ir rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo. Daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskų giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys, o jų giminės pilna pavardė – Gediminas-Beržanskis-Klausutis.

1892 m. dirbo Petrapilyje, 1893 m. – Krasnoufimske, vėliau – Ilūkstėje, Lepelyje. 1905 m. gruodžio 4-6 dienomis aktyviai dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.

1918 m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą, dirbo Finansų ministerijoje, buvo paskirtas Vyriausiosios valstybinės komisijos karo metais padarytiems Lietuvos valstybei nuostoliams apskaičiuoti pirmininku.

1928 m. vasario 16 d. Lietuvos bajorų draugijos organizatorius. Artėjant 1930 m. Vytauto Didžiojo jubiliejui pasiūlė įsteigti jubiliejinį komitetą, kuris vėliau kiek papildytas, suorganizavo jubiliejines iškilmes visoje Lietuvoje ir už Vyriausybės bei visuomenės paaukotus pinigus pastatydino Kauno Vytauto Didžiojo muziejų. 1930 m. išleido geneologinę studiją „Lietuvių heraldika“, kurios antroji laida išėjo 1932 m.

1932 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Tėvūno laipsnio ordinu.