See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Internetinė bankininkystė - Vikipedija

Internetinė bankininkystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bankas internete „hanza.net“
Bankas internete „hanza.net“

Internetinė bankininkystėbanko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia.

Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, „Hansabanke“ ir SEB Vilniaus banke jie skaičiuojami šimtais tūkstančių.

Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje.

Internetu bankai paprastai siūlo apmokėti sąskaitas, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, taip pat užsakyti mokėjimo korteles, pasiimti paskolas, atidaryti indėlius ir pan.

Laikoma, jog daugumai banko klientų interneto bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.

[taisyti] Prisijungimas

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, dauguma interneto bankų naudoja kelių slaptažodžio apsaugą, kadangi tokią sistemą yra paprasčiau sukurti ir pigiau naudoti, be to, ji yra patogesnė naudotojui.

Prisijungimui prie interneto banko paprastai naudojami trys atpažinimo priemonės:

  • banko suteiktas naudotojo numeris (ID)
  • pasirinktas pastovus slaptažodis
  • kintamas slaptažodis – parenkamas iš papildomo kodų rinkinio (daugkartinio arba vienkartinio), arba sukuriamas slaptažodžių generatoriumi

Lietuvoje kai kurie bankai mokėjimų pavedimams patvirtinti naudoja papildomą kodų lentelę (vadinamuosius TAN kodus), kurie įprastai būna vienkartiniai.

Teoriškai taip pat gali būti naudojami skaitmeniniai parašai arba vienkartiniai slaptažodžiai, kurie būtų generuojami fizinio įrenginio (lustinės kortelės, mobiliojo telefono, elektroninio slaptažodžių generatoriaus ir pan.) pagalba.

Ryšys tarp kliento ir banko tinklalapio paprastai būna koduotas SSL (Secure Socket Layer) 128 bitų šifravimo raktu – šią technologiją naudoja visi Lietuvoje veikiantys interneto bankai[reikalinga citata].

[taisyti] Nuorodos


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -