See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Haniai - Vikipedija

Haniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Haniai (漢 han)
Gyventojų skaičius 1,3 mlrd.
Populiacija šalyse Kinija:
   apie 1,21 mlrd.

Taivanas:
   apie 22,57 mln.
Singapūras:
   apie 2,68 mln.
Indonezija:
   apie 7,56 mln.
Tailandas:
   apie 7,05 mln.
Malaizija:
   apie 6,59 mln.

Kalba (-os) kinų
Religijos daosizmas budizmas
Giminingos etninės grupės nėra

Haniai (kinai) (kinų kalba: 漢 han, 漢族 hanzu) – tauta Rytų Azijoje, kurios dauguma gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje ir Taivane. Tai - didžiausia pasaulio tauta, sudaranti 19 procentų viso pasaulio gyventojų skaičiaus. Kartais ji yra traktuojama kaip kelių giminingų tautų grupė. Senojoje Kinijos vėliavoje ją simbolizavo raudona spalva.

Haniai - viena iš 56 oficialiai pripažintų Kinijos tautų ir vienintelė dauguma, sudaranti apie 92 procentus šalies gyventojų. Kinijoje ji tankiai apgyvendinusi rytinę šalies dalį, kai tuo tarpu likusios 55 tautinės mažumos daugiausiai gyvena vakarinėse dalyse bei provincijose.

Turinys

[taisyti] Apibrėžimai

[taisyti] Istorija

[taisyti] Kalba ir etninės subgrupės

Hanių tautos kalbų (tarmių) žemėlapis
Hanių tautos kalbų (tarmių) žemėlapis

Pagrindiniai straipsniai: Kinų kalba, Kinų raštas

Hanių terminas ir identitetas yra sukonstruotas daugiau politiškai, grindžiamas valstybės ideologija. Dėl to oficialiai jie visuomet laikomi vientisa tauta, kalbančia viena, - kinų, - kalba (漢語 hanyu - hanių kalba). Tai daroma siekiant išsaugoti Kinijos politinį ir kultūrinį vientisumą.

Egzistuoja kai kurie bendri bruožai, būdingi visiems haniams. Pirmiausia tai - kinų raštas (漢字 hanzi - hanių rašmenys), kuriuo galima užrašyti visas kinų kalbos tarmes. Hanius taip pat sieja tradicinės religijos, tokios kaip daosizmas, konfucianizmas bei budizmas.

Realiai egzistuoja labai ryškūs lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp hanių atskiruose regionuose. Lingvistiniai skirtumai yra tokie dideli, kad Europiniame kontekste atskiri dialektai būtų laikomi atskiromis kalbomis: jie skiriasi maždaug tiek, kiek skiriasi šiuolaikinės romanų kalbos.

Dėl to lingvistai labai diskutuoja dėl kinų kalbos dialektų ir etninių subgrupių traktavimo: dauguma mokslininkų laiko, kad hanių etninę grupę sudaro keletas skirtingų tautų. Dažniausiai linkstama išskirti septynias pagrindines etnines subgrupes, tokias kaip kinai mandarinai, hakka, kantoniečiai, minai ir pan. Kai kuriose jų išskiriamos mažesnės grupės, tokios kaip džin, pingai ir t.t.

Ypač tie skirtumai išryškėja pietinėje hanių gyvenamo arealo dalyje. Spėjama, kad jie susiformavo senovėje haniams asimiliuojant vietines pietų Kinijos tautas ir patiriant stiprią jų įtaką.

Šios grupės išsiskiria ne tik lingvistiškai, bet ir savo kultūra. Jie puoselėja savo kultūrinius identitetus, o tam tikrais istoriniais periodais reikšdavosi politinės ir tautinės konfrontacijos tarp atskirų hanių subgrupių: kaip kad, pavyzdžiui, Taipingų sukilimas.

Hanių etninės subgrupės
Kinai mandarinai (Džin) | Vu (Hujai) | Kantoniečiai (Pingai) | Minai | Šiangai | Hakka | Ganiai

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kinijos kultūra

[taisyti] Mityba

Pagrindinis straipsnis: Kinų virtuvė

[taisyti] Tradiciniai rūbai

[taisyti] Tradicinė architektūra

[taisyti] Muzika ir teatras


Kinijos tautos  
Ačangai Bajai Blangai Bonanai Buji Čiangai Dajai Daūrai Deangai Derungai Dongai Dongšiangai Džingpo Džino Džuangai Evenkai Gelao Hani Haniai Hujai I Jao Jugrai Kazachai Kirgizai Korėjiečiai Lahu Lobai Li Lisu Mandžiūrai Maonaniai Miao Monpai Mongolai Mulao Naši Nanajai Nu Oročiai Pumi Rusai Salarai Še Šibe Šujai Tadžikai Taivano aborigenai Tibetiečiai Totoriai Tu Tudzia Uigūrai Uzbekai Va Vietnamiečiai

Nepripažintos etninės grupės: Gedžia, Chmu, Kucongai, Mangai, Dengai, Šerpai, Badžia, I, Joutajai



aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -