Geležinkelio pervaža

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geležinkelio pervaža be šlagbaumo Anglijoje

Geležinkelio pervaža tai geležinkelio vieno lygio susikirtimas (sankryža) su kitu geležinkeliu ar keliu, taip pat taikoma norint atskirti pirmenybę turinčių transporto priemonių eismą.

Anksčiau pervažos būdavo reguliuojamos žmogaus, kuris artėjant traukiniui mojuodavo raudona vėliava ir sustabdydavo visą eismą. Rankiniai ir elektriniai šlagbaumai atsirado vėliau. Tais laikais įvykdavo daug avarijų dėl gyvulių, tad vėliau geležinkelio pervažos šlagbaumas aprėpė visą kelio plotą, kad negalėtų pereiti nei žmonės, nei gyvuliai. Pirmasis JAV patentas geležinkelio pervažų šlagbaumams buvo įteiktas J. Nason'ui ir J.F. Wilson'ui iš Bostono 1867 m. rugpjūčio 27 d.

Su transporto priemonių atsiradimu ir vystymųsi atsirado naujų problemų - senosios užtvaros nebuvo pastebimos, tad dauguma šalių pakeitė užtvaras lengvesnėmis ir labiau pastebimesnėmis su įspėjimo signalais ir stop ženklais.

Daugumoje šalių geležinkelio pervažos yra atviros, su paliktais signalo ir stop ženklais. Kai kuriuose šalyse, tarkim Airijoje, prie pervažų dirba žmonės, kurie atvažiuojant traukiniu patys pakelia šlagbaumus. Šie žmonės turi tiksliai žinoti traukinių grafiką, tad su traukinių pilotais bendrauja racijomis.

Europoje naudojamas Šv. Andriaus kryžius įspėjantis eismo dalyvius.	Šiaurės Amerikoje ant ženklo būna užrašas "Geležinkelio pervaža" (angliškai "Railroad Crossing"), kaip perspėjimo ženklas apie pervažą, o Kanadoje ženklas yra tuščias su raudonu tašku.	Šis ženklas naudojamas JAV kaip įspėjimas apie pervažą.	Toks užtvėrimas skirtas atitverti žmones nuo pervažos.
Naujas žymėjimas Suomijoje. Jis yra nebrangus ir naudojamas tik mažo eismo intensyvumo keliuose.