Esė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Esė (pranc. essai – „bandymas“) – mokslinė, literatūrinė ar publicistinė apybraiža.

Esė autorius vadinamas eseistu. Vieno laikotarpio, šalies, autoriaus ar kt. esė visuma – eseistika. Eseistiškais vadinami kūriniai, parašyti esė forma.

[taisyti] Bruožai

Būdinga turiniui	Būdinga raiškai
Reiškiama sava patirtis, savi jausmai, emocijos ir kt.; Polemika su nusistovėjusiomis normomis; Naudojami kultūriniai kontekstai; Išvados būna daugiau kaip prielaidos; Mintys argumentuojamos paralelėmis, aliuzijomis, užuominomis, paradoksais.	Pasakojama pirmu asmeniu; Apstu metaforų ir palyginimų; Naudojamas intelektualus žodynas; Neretai ironizuojama; Daugybė eliptiškumo atvejų; Nedidelė apimtis; Laisva kompozicija, daug perėjimų nuo vieno atvejo prie kito.

[taisyti] Lietuvių eseistai

Donaldas Kajokas (gimęs 1953 m.), jo kūriniai išversti į dvyliką užsienio kalbų. Parašė „Komentarus“ (1990 m.), „Dykinėjimus“ (1999 m.) ir „Lietaus migla Lu kalne“ (2002 m.). Taip pat ir poetas.

Sigitas Parulskis (gimęs 1965m.), jo kūriniai išversti į užsienio kalbas. Parašė „Miegas ir kitos moterys“ (2005 m.). Taip pat ir poetas.

Kęstutis Navakas (gimęs 1964 m.). Parašė „Gero gyvenimo kronikas“ (2005 m.). Taip pat poetas, literatūros kritikas ir vertėjas.

[taisyti] Žinomi užsienio eseistai

• Anglas Francis Bacon;
• Amerikietis John Perry Barlow;
• Airis C. S. Lewis;
• Britė Virginia Woolf.