Ernestas fon Racburgas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ernestas fon Racburgas (vok. Ernst von Ratzeburg, žuvo 1279 m. kovo 5 d. Aizkrauklėje) – Livonijos ordino krašto magistras.
[taisyti] Biografija
Livonijos ordinui 1272 m. užvaldžius Žiemgalą, Ernestas fon Racburgas bandė perkelti karo veiksmus į Lietuvą, į jos valdomas ar jos įtakos veikiamas žemes. 1275 m. lietuvių gyvenvietės Naujinio vietoje pastatydino Daugpilio pilį. Netrukus ją apgulė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio vadovaujama lietuvių kariuomenė, bet nesugebėjo užimti.
1276 m. Ernestas fon Racburgas kartu su Rygos arkivyskupu sudarė su Lietuva trumpalaikes paliaubas. 1279 m. vasario pabaigoje pasitelkęs danus iš Šiaurės Estijos bei pavaldžius žiemgalius ir kuršius, Ernestas fon Racburgas surengė žygį į Traidenio domeną ir nusiaubė Kernavės apylinkes. Grįžtančią Livonijos ordino kariuomenę lietuviai pasivijo ir Aizkrauklės mūšyje sumušė. Per mūšį Ernestas fon Racburgas žuvo, jo planai užkariauti Lietuvą žlugo. [1]
| Anksčiau valdė: Valteris fon Nortekenas |
 1273–1279 |
Vėliau valdė: Gerhardas fon Kacenelbogenas |
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius Visuotinė lietuvių enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T.5: Dis-Fatva., 564 psl.
