Aizkrauklės mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aizkrauklės mūšis (Ašeradės mūšis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos ordino kariuomenių mūšis, vykęs 1279 m. kovo 5 d. netoli Aizkrauklės (vok. Ascherade) gyvenvietės, Dauguvos dešiniajame krante.

Livonijos ordinas, naudodamasis XIII a. aštuntojo dešimtmečio viduryje pastatydinta Daugpilio pilimi, pradėjo puldinėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio domeną. 1279 m. vasario pabaigoje Livonijos ordino krašto magistro E. fon Racburgo vadovaujama kariuomenė, pasitelkusi žiemgalius ir kuršius, remiama Danijos vietininko Talina Eilarto von Hobergo, nusiaubė Kernavės apylinkes. Netrukdoma sugrįžo į Livoniją, bet ties Aizkraukle ją pasivijo lietuviai. Tuo metu Livonijos kariuomenė jau buvo pradėjusi skirstytis, pasitraukė kuršiai.

Tačiau ordino kariai buvo spėję susirikiuoti, o lietuvių kariuomenės priešakinis dalinys nebuvo kovos rikiuotėje, bet pradėjo kautis. Eilartas von Hobergas šį dalinį išblaškė, tačiau suklydo, ėmęs persekioti pasitraukiančiuosius. Lietuvių pagrindinės jėgos puolė krašto magistro vadovaujamą Ordino kariuomenės branduolį. Žuvus didžiąją Švč. Marijos vėliavą laikiusiam Johannui von Thiesenhausenui kilo panika, kuria pasinaudoję žiemgaliai pasitraukė. Livonijos kariuomenė visiškai pakriko, mūšyje ordino pajėgos buvo sumuštos, žuvo ordino magistras.^[1]

Kai livoniečių pagrindinės jėgos buvo sumuštos ir lietuviai pradėjo dalytis grobį, sugrįžo danai. Jie buvo apsupti, žuvo Eilartas von Hobergas, bet dalis danų prasiveržė ir pabėgo. Mūšyje žuvo 71 ordino riteris, daugiausiai po Durbės mūšio.

Po mūšio buvo pristabdyti Livonijos ordino puldinėjimai, sukilo žiemgaliai.

[taisyti] Šaltiniai