See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Dari kalba - Vikipedija

Dari kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dari kalba
(دری darī)
Kalbama: Afganistane, taip pat Tadžikijoje, Turkmėnijoje
Kalbančiųjų skaičius: ~15 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:  ?
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
 Indo-iranėnų
  Iranėnų
   Dari

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Afganistane
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: -
ISO 639-3: -

Dari (pers. دری, [daɾi]) arba persų Dari (pers. فارسی دری, [fɒɾsije daɾi]) — oficialus persų kalbos pavadinimas, naudojamos Afganistane, o taip pat vietinės kalbos Tadžikijoje ir Turkmėnijoje[1].

[taisyti] Žodžio dari kilmė

Yra skirtingos nuomonės apie žodžio dari kilmę. Dauguma mokslininkų mano, kad dari susijęs su persišku žodžiu darbār, reiškiančiu "teismas", ir tai buvo oficiali sasanidų kalba[2]. Ši nuomonė paremta viduramžių šaltiniais ir pirmais musulmonų istorikais[3].

Kai kurie mokslininkai sako, kad žodis kilęs iš dahr, reiškiančio "maža anga kalne arba urvas", kalbos, kuria iš pradžių kalbėjo kalniečiai, galbūt Hindukušo kalnuose (Afganistano šiaurėje).

Kiti mano, kad dari nurodo į achamenidų monetas, cirkuliavusias Baktrijoje ir vadintos darikais[4], kurios buvo dalinamos teismo. Daric reiškia "auksinis" [5]

[taisyti] Šaltiniai

  1. "Afghanistan" Encyclopedia Britannica 2007 m. lapkričio 10 d.
  2. G. Lazard, Encyclopaedia Iranica, "Darī - The New Persian Literary Language", Online Edition 2006, (Nuoroda)
  3. Ebn al-Nadim, ed. Tajaddod, 15 p.; Khwārazmī, Mafātīh al-olum, 116-17 p.; Hamza Esfahānī, 67-68 p.; Yāqūt, Boldān IV, 846 p.
  4. "Daric", Encyclopedia Iranica
  5. (pers. دریک arba زریکزر auksas) [reikalinga citata]

[taisyti] Nuorodos



aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -