Dangerutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dangerutis (Daugėrutis, Daugerutis, Daugirutis) pagal T. Narbutą - XIII a. lietuvių kunigaikštis, karo dievo Kovo žynys. Dangeručio centrinė pilis buvo ant Senojo Daugėliškio piliakalnio. Manoma, kad Daugerutis buvo vienas iš vyresniųjų lietuvių žemių konfederacijos kunigaikščių. Jis minimas Henriko Latvio kronikoje. Garsus Jersikos kunigaikštystės (Latgaloje) kunigaikštis Visvaldis buvo vedęs Daugeručio dukterį. 1213 m. Daugerutis sudarė sąjungą su Didžiojo Novgorodo kniaziumi (kunigaikščiu) Mstislavu Narsiuoju, tačiau grįžtant namo Daugerutis pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę ir, įkalintas Cėsių pilyje, 1213 m. nusižudė. Jo žemes, kol jis buvo kalinamas, užgrobė kiti lietuvių kunigaikščiai. Istorikai (pvz., Edvardas Gudavičius) spėja, kad jo žemių užgrobimas ir paskatino Daugerutį nusižudyti. Narbutas mini, kad žynys nelaisvėje persivėręs kalaviju, o lietuviai atgavę kalaviją jį paskyrę karo dievui bei nešdavosi į mūšius, kur jis lietuviams padėdavęs kovoje[1].
[taisyti] Literatūra
- ↑ Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 274 p.
