Chronologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chronologija (iš gr. χρόνος, chrónos, „laikas“ ir λόγος, lógos, „žodis, mokslas“):

1. istorinių įvykių išdėstymas laike;
2. mokslas apie laiko matavimą.

Istorinė chronologija – istorijos disciplina, tirianti įvairių tautų ir valstybių metų skaičiavimo ir kalendorių sistemas ir padedanti nustatyti istorinių įvykių datas ir istorinių šaltinių sukūrimo laiką. Mokslinės chronologijos tikslas yra nustatyti tikrąjį istorinių įvykių eiliškumą ir istorinių procesų trukmę.

Manoma, kad istorinės chronologijos pradininku buvo Eusefijus Pamfilas, IV a. parašęs savo darbą „Istorija nuo pasaulio pradžios iki Nikėjos susirinkimo“, kurį XVI a. rekonstravo filologas J.Skaligeris.

Laikas buvo skaičiuojamas jau nuo senovės laikų: darbo bei veiklos ritmas lėmė gyvenimo būdą, buvo svarbus orientuojantis erdvėje bei laike. Vienas chronologinių išradimų yra laikrodis.

[taisyti] Žiūrėkite taip pat

• Chronografija