Bladhaundas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bladhaundas, Švento Huberto skalikas (Chien de Saint-Hubert) – šunų veislė, žinoma jau XII amžiuje, nuo seno naudota medžioklėje. Jautri uoslė jiems padeda sekti pėdsakais, tačiau puikia rega pasigirti negali. Dabar tai daugiau sarginiai šunys. Kartais pasitelkiami susekti nusikaltėliui.

[taisyti] Išvaizda

Panašus į basetą, tik gerokai didesnis – 70 cm aukščio, sveria apie 50 kg. Galva tiesi, snukis nėra aiškiai išreikštas. Ausys ilgos, nukarusios, švelnios. Po kaklu nudribusios laisvos odos raukšlės.

[taisyti] Charakteris

Kartais šis šuo vadinamas džentelmenu, dėl savo taikaus būdo. Jo balsas lyginamas su vargonų gaudimu. Orus, protingas. Persekiodamas auką, arba nusikaltėlį, nepuola, o sustabdo ir saugo kol ateis šeimininkas.

Kita vertus, šuo gana jautrus, greit įsižeidžia, jei su juo grubiai elgiamasi. Sakoma, kad kartą pakėlęs ranką prieš bladhaundą, visam gyvenimui prarasi jo prieraišumą.