Antoni Kepinski
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antoni Kępiński (Antonis Kepinskis, 1918 m. lapkričio 16 d. – 1972 m. liepos 8 d.) – lenkų psichiatras.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Krokuvoje, kurioje baigė vieną geriausių humanitarinio profilio vidurinę mokyklą ir nuo 1936 metų pradėjo studijuoti mediciną Jogailaičio Universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžia nutraukė jo studijas prieš pat kurso pabaigą, jis tapo Lenkijos Armijos savanoriu, stojusiu ginti šalį nuo Nacių invazijos. Tuomet jis buvo internuotas į Vengriją, kurioje jis pabėgo su pora lenkų burių, poto kai į Lenkiją įsiveržė Vokiečių armija. 1940 metais jis vadovavo pabėgimui iš internavimo ir patraukė į Prancūziją, po to Ispaniją, kur jį sugavo fašistai ir uždarė į Miranda del Ebro koncentracijos stovyklą. Vėliau trumpą laiką tarnavo britams su lenkų aviacijos divizija. 1944 – 1945 metais jis pratęsė savo medicinos studijas Edinburge ir baigė jas 1946 metais. Netrukus grįžo į Lenkiją ir Medikų Kolegijos Krokuvos Psichiatrijos Klinikoje ėmėsi psychiatrijos.
Kritikavo mistinę Jungo pasaulėžiūrą ir jo tipologiją, sukurdamas savo teoriją. Informacinis metabolizmas – tai sąvoka, kurią jis sukūrė ir pateikė savo knygoje Neurozės psichopatologija. Jo nuomone ši teorija skelbia taisykles, kurios paaiškina santykių tarp žmonių egzistavimą. Taip pat sukūrė aksiologinės psichiatrijos teoriją. Jo darbus sudaro virš 140 publikacijų ir kelios knygos.
[taisyti] Knygos
- Psychopatologia nerwic (Neurozės psichopatologija)
- Schizofrenia (Šizofrenija)
- Melancholia (Melancholija)
- Psychopatie (Psichopatalogijos)
- Lek (Baimė)
- Podstawowe zagadnienia wspolczesnej psychiatrii
- Poznanie chorego
- Rytm zycia (Gyvenimo ritmas)
