Antakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antakija (turk. Antakya), senovėje Antiochija (gr. Ἀντιόχεια) - miestas Turkijos pietuose, prie ai Asio upės, netoli Sirijos sienos; Hatajaus provincijos centras. 144,9 tūkst. gyventojų (2000 m.). Kelias į Latakiją (Sirija). Valoma vilna, rūšiuojamas tabakas, tekstilės, avalynės pramonė; muilo gamyba. Tabako, kviečių, citrinmedžių, vynmedžių auginimo regiono centras. Archeologijos muziejus. Iš architektūros paminklų pažymetinas Romos imperijos laikų tiltas, Bizantijos imperijos laikų citadelė, XIX a. mečetė, senovės miesto griuvėsių liekanos.

[taisyti] Istorija

Apie 300 pr. m. e. miestą įkūrė Aleksandro Makedoniečio armijos karvedys Seleukas I Nikatoras ir pavadino Antiochija. Ji tapo viena Seleukidų valstybės sostinių bei buvo svarbus regiono prekybos centras. 64 pr. m. e. tapo Romos imperijos Sirijos provincijos vietininkų rezidencija ir trečiuoju pagal dydį valstybės miestu, I a. buvo vienas žymiausių krikščionybės židinių. 526 m. Antiochija apgriauta per žemės drebėjimą, 540 m. nuniokota persų. VI a. vid. Bizantijos imperatoriaus Justiniano I atstatyta ir pavadinta Teopoliu. 637-969 m. priklausė arabams. 1098 m. miestą užėmė Pirmojo kryžiaus žygio dalyviai ir pavertė Antiochijos kunigaikštystės sostine (1098-1268 m.). XIII a. pab.- XVI a. pr. miestą valdė mameliukai. 1516 m. užkariavo turkai ir pavadino Antakija.