Anglijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Anglijos Pilietinis Karas - karas, tarp karaliaus Karolio I ir parlamento, vykęs tarp 1642 ir 1660 metų.

[taisyti] Karas

Karas kilo tarp karaliaus ir parlamento šalininkų 1642 metais. Karalius Karolis I kaip ir jo tėvas Jokūbas I, manė, kad valdžią gavo iš Dievo ir tik Dievui privalo atsakyti, todėl nesutarė su parlamentu. Tapo karaliumi 1625 metais ir iškart susipyko su parlamentu dėl teisės įkalinti savo priešininkus, religijos ir mokesčių. 1629 metais paleido parlamentą ir 11 metų valdė vienas. 1637 metais Karolis bandė Škotijoje įvesti anglikonų kulto apeigas. Škotijos presbiterionai sukilo, jų kariuomenė 1640 m. užėmė dalį šiaurės Anglijos. Karolis sušaukė parlamentą prašyti pinigų karui su Škotija, bet parlamentas pareikalavo reformų. Pirmasis pilietinis kilo, kai Karolis pabandė suimti penkis veikliausius parlamento narius. 1642 m. visoje šalyje vyko kovos tarp rojalistų(kavalerių) ir parlamento šalininkų(apskritgalvių). Karalius įsikūrė Oksforde, šis miestas tapo jo būstine, ir iš pradžių beveik visose Anglijos grafystėse persvarą turėjo rojalistai, tačiau parlamentą perėmė škotų kariuomenė, ir ilgainiui sėkmė nuo Karaliaus Karolio I nusisuko. Parlamento armija 1645 metais galutinai nugalėjo Karolio I pajėgas ir laimėjo. Po karo, Karolis buvo įkalintas Vaito Saloje, bet jam pavyko pabėgti. 1648 metais kilo Antrasis pilietinis karas, tačiau 1648 metais Oliveris Kromvelis sutriuškino rojalistus prie Prestono. 1649 metais Karoliui I buvo nukirsta Galva.

[taisyti] Oliveris Kromvelio valdymas po karo

Po Karolio I nužudymo parlamentas paskelbė Angliją respublika. Valdydamas šalį, parlamentas susipyko su kariuomene, taip pat parlamentarai nuolat tarpusavyje riejosi. Parlamentarų suvaldyti Kromvelis nesugebėjo, todėl 1653 metais jis paleido parlamento likučius ir įvedė karinę diktatūrą. Vėliau jis kariavo dėl prekybos su Olandija. Dėl smurtavimo ir didelių mokeščių jo diktatūra ne daug kam nepatiko. Po Kromvelio mirties 1658 metais šaly valdė jo sūnus Ričardas Kromvelis, buvo nevykęs valdovas ir kariuomenė ji nuvertė. Anglai vis dėlto nusprendė, kad reikia karaliaus, ir 1660 metais juo tapo Karolio I sūnus Karolis II.