Amfora
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Amfora (lot. amphora, gr. amphoreús) yra keraminis indas su dviem rankenomis, naudotas gabenti greitai gendantiems skystiems ir biriems produktams, rečiau skirtas mirusiųjų pelenams laikyti. Dauguma amforų buvo smailiu dugnu, kad indai galėtų stovėti vertikaliai, jų dugnus įbedus į smėlį ar minkštą žemę. Amforos plokščiais dugnais buvo naudojamos namų reikmėms. Pastarieji indai dažnai būdavo glazūruojami ir dekoruojami.
Amforas išrado senovės graikai, jas taip pat plačiai naudojo romėnai. Tai buvo pagrindiniai indai tokių prekių kaip vynas, aliejus, alyvuogės, grūdai, žuvis ir kt. laikymui ir gabenimui. Viduržemio jūros regione amforos buvo naudojamos iki pat XVI amžiaus.
Amphora yra lotynų kalbos žodis, kilęs iš graikų kalbos sudurtinio žodžio amphoreus (Αμφορέας) arba amphiphoreus, sudaryto iš amphi- („abejose pusėse“) ir phoreus („nešikas“).
Kaip gaminamos amforos dabar? Molio keramikos paruošimo technologija praktiškai nesiskiria nuo akmens masės paruošimo technologijos. Suformuoti gaminiai džiovinami, apdailinami, dekoruojami engobomis ir degami pirmu degimu 850-920°C temperatūroje. Po pirmo degimo dekoruojami dažais, laku arba glazūromis. Dekoruoti gaminiai degami antru degimu 1000°C temperatūroje. Po antro degimo gaminiai išrūšiuojami, markiruojami, komplektuojami ir pakuojami.
