Algirdas Musneckis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Musneckis (g. 1929 m. sausio 22 d. Kelmėje) – Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos.
[taisyti] Biografija
1941 m. baigė Kelmės pradinę mokyklą, 1948 m. baigė Kelmės gimnaziją. 1948-1953 m. Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete studijavo elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybę, inžinierius elektrikas. 1954 m. ir 1956 m. tobulinosi Leningrade.
1953 m. pagal paskyrimą atvyko į Šiaulius, nuo 1953 m. rugpjūčio 13 d. Rėkyvos-Bačiūnų elektrinės Katilų cecho viršininko pavaduotojas. 1954-1955 m. gydėsi, buvo pripažinta II invalidumo grupė. Nuo 1955 m. rugpjūčio 1 d. Katilų cecho viršininko pavaduotojas, nuo 1957 m. birželio 6 d., panaikinus cechų viršininkų pavaduotojų pareigybę – budintis inžinierius, nuo 1958 m. gruodžio 29 d. – Katilų cecho viršininkas, Jungtinio katilinių cecho viršininkas. Kelis metus buvo įmonės profsąjungos komiteto pirmininkas. 1959 m. lapkričio 18 d. Liaudies ūkio tarybos įsaku ir Energetikos valdybos įsakymu nuo 1959 m. gruodžio 28 d. Rėkyvos VRE direktorius. [1]
Jam su komanda teko atlikti didelį Šiaulių energetinio ūkio rekonstrukcijos darbą. 1961 m. buvo pastatyta ir 1962 m. kovo 26 d. įjungta 330 kV įtampos linija (tuo metu veikusi 110 kV įtampa) Šiauliai-Jelgava, kuria Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos. 1963 m. Rėkyvos elektrinėje rekonstruotas durpių deginimas, pradėti naudoti durpių trupiniai, kurie buvo dvigubai pigesni už gabalines durpes, be to leido mechanizuoti daugelį sunkių darbų. Tuo metu Šiauliai intensyviai plėtėsi, pradėjo veikti daug naujų stambių įmonių, kurių darbuotojams buvo pradėti statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. 1959-1963 m. miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 59 iki 70 tūkst. Įmonių ir gyvenamųjų namų šildymui pradėtos tiesti centralizuoto šildymo trasos iš atliekamų šiluminės energijos galių turėjusios Odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ katilinės. Siekiant geriau išnaudoti energiją centralizuotam šilumos tiekimui, vadovaujantis 1963 m. rugpjūčio 1 d. įsaku Nr.267 „Dėl katilinių, magistralinių ir kvartalinių tinklų perdavimo Vyriausiajai energetikos ir elektrifikacijos valdybai“ Valstybinio odų ir avalynės kombinato „Elnias“ direktorius J.Vaičeliūnas ir Rėkyvos VRE direktorius A.Musneckis pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo „Elnio“ katilinės pirmasis cechas, o kartu su juo ir 45 darbininkai bei techniniai darbuotojai buvo perduoti Rėkyvos VRE. Plečiant cechą netrukus jame buvo pastatytas 17 MW vandens šildymo katilas, nutiesta 425 mm diametro šiluminė trasa į miesto centrą. Buvo pradėta projektuoti ir nauja Pietinė katilinė.[2]
1964 m. kovo 30 d. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininkas Justinas Nekrašas jį paskyrė Petrašiūnų VRE direktoriaus pavaduotoju. Rėkyvos elektrinės direktoriumi paskirtas Enrikas Sapožnikovas.
