Agorafobija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Agorafobija (iš graikų k.: agora - turgavietė, susirinkimų vieta, phobia - baimė) - fobija, pasireiškianti atvirų visuomeninių vietų baime. Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių - parduotuvėse, teatruose, kavinėse, ypač viešajame transporte. Būnant viešose vietose dažnai ištinka panikos priepuolis, kada žmogus jaučia prarandąs savo kūno kontrolę, siekia kaip imanoma ištrūkti į „saugią vietą“. Proiepuolio metu padidėja kraujospūdis, išdžiūsta burna, gali kilti nevalingas noras šlapintis, kyla baimė apalpti. Agorafobija sergantys žmonės vengdami tokių priepuolių ilgą laiką neišeina iš namų, vengia viešų erdvių. Šia ligą turintys žmonės paprastai nevengia bendrauti su žmonėmis, tačiau tai gali daryti tik jiems komfortabilioje aplinkoje. Agorafobija dažniau serga moterys, tačiau ši liga nereta ir vyrų tarpe.
Agorafobija dažnai eina drauge su sociofobija.
