Adolfas Frederikas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Frederikas | |
---|---|
Holšteinų-Gotorpų dinastija | |
Gimė | 1710 m. gegužės 14 d. |
Gotorpas, Šlėzvigas-Holšteinas | |
Mirė | 1771 m. vasario 12 d. |
Stokholmas | |
Palaidotas | Ridarsholmo katedra |
Tėvas | Kristijonas Augustas |
Motina | Albertina Frederika Baden-Durlach |
Sutuoktinė/s | Luiza Ulrika Prūsė |
Vaikai | Gustavas III Karolis XIII Frederikas Adolfas Sofija Albertina |
Švedijos karalius | |
Valdė | 1751-1771 m. |
Pirmtakas | Frederikas I |
Įpėdinis | Gustavas III |
Adolfas Frederikas (šved. Adolf Fredrik, 1710 m. gegužės 14 d. Gotorpas, Šlėzvigas-Holšteinas - 1771 m. vasario 12 d. Stokholmas) – 1751-1771 m. Švedijos karalius
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Oldenburgų atšakos, Holšteinų-Gotorpų dinastijos pradininkas Švedijoje. Tėvas Kristijonas Augustas, motina Albertina Frederika Baden-Durlach. 1766 m. lapkričio 4 d. vedė. Žmona Luiza Ulrika Prūsė. Vaikai:
- Gustavas III (1746-1792 m.), 1771-1792 m. Švedijos karalius
- Karolis XIII (1748-1818 m.), 1809-1818 m. Švedijos karalius, 1814-1818 m. Norvegijos karalius Karolis II
- Frederikas Adolfas (1750-1803 m.), Rytų Gotlando kunigaikštis
- Sofija Albertina (1753-1829 m.)
[taisyti] Valdymas
1727-1750 m. Liubeko vyskupas. Švedijai pralaimėjus 1741-1743 m. karą su Rusija pastarosios spaudžiamo Riksdago 1743 m. paskirtas regentu. Rusijos šalininkų, vadinamųjų skrybėlininkų, ir imperatorės Jelizavetos dėka Švedija išsiderėjo palankesne taiką su Rusija.
Tapęs karaliumi didžiausią dėmesį skyrė kariuomenės pertvarkymui, siekė valstybei sugrąžinti Karolio XII laikų karinę šlovę. Vidaus politikoje buvo pasyvus, ypač antroje valdymo pusėje, kai didelę įtaką turėjo jo žmona Luizėa Ulrika, Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo sesuo. Būdamas užsienietis didesnės atramos šalyje neįgijo. [1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Artūras Mickevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. T.1: A-Ar., 95 psl.
[taisyti] Literatūra
- Herman Lindqvist, Historien om Sverige, Nyttan och Nöjet