Abu Alabas Achmadas ibn Mahometas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abu Alabas Achmadas ibn Mahometas arba Achmadas (abū al-`abbās aḥmad ben muḥammad, arab. أبو العباس أحمد بن محمد, g. nežinoma – 1549 m.) – nuo 1526 – 1545 m. ir 1547 – 1549 m. Vatasidų dinastijos Maroko sultonas. Achmadas buvo Mahometo Alburtukali sūnus.
Achmadui dėl sosto 1526 m. teko kovoti su dėde Abu Hasanu Ali (Mahometo Alburtukali brolis). Nors vyko nuolatinės tarpusavio kovos, sultonui teko pripažinti Sadi dinastijos suverenitetą Marakeše. 1537 m. Achmadui buvo beveik pavykę užimti Marakešą, bet spaudžiamas dvasininkų buvo priverstas atsitraukti.
Sadi dinastija sėkmingai kovojo su portugalais ir 1541 m. atsiėmė Agadirą, Safi ir Azemurą. Sėkmė kėlė jų prestižą musulmonų tarpe. 1545 m. Achmadas pateko į Sadi nelaisvę, kai mūšio metu dezertyravo jo kariai. 1547 m. buvo paleistas iš nelaisvės, atidavęs Sadi giminei Meknesą. 1549 m. Sadi armija užėmė Fesą, sultonas Abu Alabas Achmadas ibn Mahometas mūšyje žuvo.
[taisyti] Nuorodos
| Anksčiau valdė: Mahometas Alburtukali |
Vatasidų dinastija 1526-1545 |
Vėliau valdė: Mahometas Alkasiras |
| Anksčiau valdė: Mahometas Alkasiras |
Vatasidų dinastija 1547-1549 |
Vėliau valdė: Mahometas aš Šeichas (Sadi dinastija) |
