Šiengraužiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Psocoptera | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Psocoptera ?) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Šiengraužiai (lot. Psocoptera, vok. Staubläuse) – vabzdžių (Insecta) būrys. Smulkūs, judrūs, su plonomis ilgomis siūliškomis antenomis ir graužiamaisiais burnos organais. Turi 4 plėviškus sparnus. Priekiniai sparnai yra stambesni už užpakalinius ir ant nugaros susideda stogeliu. Kai kurių rūšių sparnai sutrumpėję arba visai sunykę. Kojos bėgiojamosios, plonos, baigiasi 2-3 narėmis letenomis. Pilvelis trumpas, iš 9 segmentų.
Vabzdžiai vystosi su nepilna metamorfoze. Žiemoja kiaušinėliai. Per vasarą išsivysto kelios generacijos.
Aptinkami po senų medžių žieve, ant samanų, kerpių, žolių ir įvairių pūvančių medžių. Kai kurios rūšys nuolat gyvena žmonių butuose tarp senų knygų ir popierių, kartais užpuola vabzdžių kolekcijas.
Pasaulyje yra apie 3000 rūšių, Lietuvoje ištirta nepakankamai, žinomiausia rūšis – knyginė utėlė (Trogium pulsatorium).
