Čeka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1940 m. sausio mėnesį Lavrentijus Berija prašo Stalino leidimo nubausti mirties bausme 346 buvusius čekistus ir jų šeimų narius už „antirevoliucinę, dešiniąją trockistinę ir šnipinėjimo veiklą“

Stalino pasirašytas leidimas įvykdyti šią bausmę. Pastebėtina, jog leidimas buvo išduotas labai greitai ir greičiausiai be jokių rimtesnių svarstymų

ČK (rus. ЧК, Чрезвычайная комиссия, sutrumpinta iš ВЧК – Всероссийская чрезвычайная комиссия) – Ypatingoji komisija, įkurta Rusijoje po 1917 m. įvykdyto spalio perversmo, bolševikams užgrobus valdžią.

Pirmasis ČK pirmininkas – Feliksas Dzeržinskis. ČK paskirtis – kovoti prieš kontrrevoliuciją, vykdyti revoliucinės partinės vadovybės potvarkius ir nurodymus.

ČK vykdė terorą prieš savo liaudį, diversijas įvairiose pasaulio valstybėse, naudojo politines žmogžudystes kaip priemonę savo tikslams įgyvendinti. Atsakinga už milijonų žmonių genocidą. Ji yra Tarybų Sąjungos ir Rusijos saugumo struktūrų GPU, NKVD, NKGB, KGB, FSB pirmtakė, perėmusi carinės Rusijos slaptosios policijos, vadintos ochranka, funkcijas.

Sprendžiant iš turimos istorinės medžiagos, ČK buvo „valoma“, ir jos pačios nariai tikriausiai nebuvo tikri dėl savo likimo.

[taisyti] Tarnautojai

Šios struktūros tarnautojai vadinami čekistais. Kartais čekistais pavadinami ir vėlesni Tarybų Sąjungos saugumo darbuotojai. Žinomiausi iš ČK atsiradusio NKVD ir vėlesnių darinių vadovai, irgi vadinti čekistais: Stalino parankiniai Nikolajus Ježovas, Genrichas Jagoda, Lavrentijus Berija, o taip pat Vladimiras Semičiastnyj, Jurijus Andropovas, Vladimiras Kriučkovas, Vladimiras Putinas.