Tokijas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Sostinė | n/a |
| Regionas | Kanto regionas |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Shintaro Ishihara |
| Plotas | 2 187,58 km² (45vieta) |
| - % vandens | 1% |
| Gyventojai (2007 m. spalio 1 d.) | |
| - Gyventojų | 12 790 202 (1vieta) |
| - Tankis | 5 850 žm./km² |
| Apskritys | 1 |
| Savivaldybės | 62 |
| ISO 3166-2 | JP-13 |
| Svetainė | [1] |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Sakura |
| - Medis | Ginkgo biloba |
| - Paukštis | Larus ridibundus |
Tokijas (jap. 東京都; Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų, kurios didžioji dalis yra Kanto lygumoje. Nors čia gyvena daugiausiai gyventojų iš visų prefektūrų, pagal plotą ji yra trečia nuo galo.
Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas faktiškai yra Japonijos sostinė[1].
Nepaisant Tokijų sudarančių administracinių vienetų, Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu ir yra vienas didžiausių pasaulio miestų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Tokijas seniau buvo mažas žvejų kaimas, vadintas Edo. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vid. Edo pavadinimu. 1457 m. Ota Dokan čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnui 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyventojų skaičius lenkė milijoną.[2] Jis tapo de facto Japonijos sostine[3] nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t.y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).
[taisyti] Geografija
Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas, Tama sritį ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės.
[taisyti] Miestai
Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietės, turinčios miesto statusą:
[taisyti] Miesteliai ir kaimai
Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikūrusi viena vienintelė apskritis - Nišitama, kuriai priklauso 4 savivaldybės:
- Hinodė
- Midzuhas
- Okutama
- Hinohara
[taisyti] Salos
[taisyti] Idzu salos
Idzu salos - grupė vulkaninės kilmės salų, priklausančios Fudžio-Hakonės-Idzu Nacionaliniam parkui. Jose įsikūrę 2 miesteliai ir 6 kaimai. Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios:
- Idzu Ošima
- Tošima
- Niidžima
- Šikinedžima
- Kodzušima
- Mijakedžima
- Mikuradžima
- Hačidžiodžima
- Aogašima
Idzu Ošimoje ir Hačiodžimoje įsikūrę miesteliai. Likusiose šešiose salose įsikūrę kaimai (Niidžima ir Šikinedžima sudaro 1 kaimą).
[taisyti] Ogasavaros salos
Ogasavaros saloms priklauso Čičidžima, Nišinošima, Hahadžima, Šiaurės Ivo sala, Ivo sala ir Pietų Ivo sala, taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro (1850 km) nutolęs taškas - Minami Torišima bei piečiausias Japonijos taškas - Okino Torišima.
[taisyti] Pramonė
Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.
Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.
[taisyti] Kultūra
Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, Tokijo nacionalinis muziejus). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, Ueno parkas su medine varpine (XVII a.), šintoistų šventyklos (Tosegu iš XVII a., Meidži iš XIX a. pab.), Jasukunio šventykla (1919 m.), budistų šventyklos. 1964 m. Tokijuje vyko vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas).
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Žr. Japonijos sostinė dėl debatų, ar Tokijas yra ir de jure Japonijos sostinė.
- ↑ McClain, James (1994). Edo ir Paryžius: miestiškas gyvenimas ir valstybė ankstyvojoje moderniojoje eroje
(Edo and Paris: Urban Life and the State in the Early Modern Era). Kornelio universiteto spaustuvė, p. 13. - ↑ Sorensen, Andre (2004). The Making of Urban Japan: Cities and Planning from Edo to the Twenty First Century. RoutledgeCurzon, p. 16.
[taisyti] Nuorodos
 |
Tokijo metropolija | |
|---|---|---|
| Seniūnijos: Adačis | Arakava | Bunkijas | Čijoda | Čiūo | Edogava | Itabašis | Kacušika | Kita | Kotas | Meguras | Minatas | Nakanas | Nerima | Ota | Setagaja | Suginamis | Sumida | Šibuja | Šinagava | Šindžiuku | Taitas | Tošima | ||
| Miestai: Akirunas | Akišima | Čiofu | Fučiū | Fusa | Hačiodžis | Hamura | Higašikurumė | Higašimurajama | Higašijamatas | Hinas | Inagis | Kijosė | Kodaira | Koganėjus | Kokubundžis | Komajė | Kunitačis | Mačida | Mitaka | Musašimurajama | Musašinas | Nišitokijas | Omė | Tačikava | Tama | ||
| Apskritys ir subprefektūros: Nišitamos apskritis | Hačidžijo subprefektūra | Mijakės subprefektūra | Ogasavaros subprefektūra | Ošimos subprefektūra | ||
|
|
 |
|---|---|
|
Regionai ir prefektūros: Regionai Prefektūros Kita |
|
32°58′N, 129°48′E
