Terorizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Terorizmu paprastai yra vadinamas organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o pagrindinis ginklas – baimė.

Sąvoka teroristas turi neigiamą atspalvį. Paprastai teroristinių organizacijų nariai vengia šios sąvokos ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais.

Vienas iš pagrindinių terorizmo tikslų – psichologiškai paveikti žmogų, išgąsdinti. Todėl metodai, kuriuos pasirenka teroristai, tarnauja šiam tikslui. Dažniausiai tie metodai priskirtini prie kriminalinės veiklos:

• žmonių grobimas;
• transporto priemonių užgrobimas;
• automobilių sprogdinimas;
• sprogmenų palikimas lėktuvuose ir masinio susibūrimo vietose;
• individualūs ir grupiniai nužudymai;
• komunalinių tinklų gadinimas;
• sabotažas;
• produktų ir geriamojo vandens užnuodijimas;
• įsilaužimas į kompiuterinius tinklus

[taisyti] Terorizmo rūšys

Terorizmą galima skirstyti pagal siekiamus tikslus:

• Nacionalistinis. Teroristai-nacionalistai siekia suformuoti atskirą savo valstybę, sutelkia dėmesį į kovą už nacionalinį išsivadavimą. Tokios grupuotės yra linkusios riboti smurto naudojimą, siekti pasaulio dėmesio atkreipimo).

Nacionalistinės teroristų grupuotės: „Airių respublikonų armija“, „Palestinos išsivadavimo organizacija“, „Baskų tėvynė ir laisvė“, „Kurdistano darbininkų partija“.

• Religinis. Religiniai teroristai naudoja smurtą „dieviškiems“ įsakymams vykdyti, taikosi į jiems svarbios kategorijos priešus. Religinės teroristinės grupuotės suinteresuotos ne tik suvienyti šališkus nacionalistų pasekėjus ar ideologus, bet tęsti jų dievo norų vykdymą.

Religinių teroristų grupuotės: Osama bin Ladeno „al-Qaeda“ tinklas, Palestinos musulmonų organizacija „Hamas“, Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“.

• Valstybės remiamas. Valstybės remiamos teroristinės grupuotės naudojamos radikaliųjų valstybių, kaip užsienio politikos įrankis. Disponuodamos didesniais ištekliais valdžios remiamos teroristų grupuotės dažnai gali įvykdyti daugiau mirtinų išpuolių nei kiti teroristai.
• Kairiojo sparno. Kairiojo sparno teroristai yra pasiryžę sunaikinti kapitalizmą ir jį pakeisti į komunistinį ar socialistinį režimą.

Kairiojo sparno teroristai: Baaden-Meinhof grupuotė, „Japonų Raudonoji armija“, „The Weathermen“, „Raudonosios brigados“.

• Dešiniojo sparno. Dešiniojo sparno teroristai yra mažiausiai organizuoti teroristai, dažnai siejami su neonacių gatvių riaušininkais. Neofašistai-teroristai dažniausiai puola imigrantus ar pabėgėlius iš besivystančio pasaulio šalių ir yra kartu rasistai bei antisemitai).
• Anarchistinis (nuo 1870 m. iki 1920 m. anarchistinis terorizmas buvo pagrindinis reiškinys pasaulyje. Revoliucionieriai siekė nuversti valdžią, naudodami bombas kaip argumentą, ir tokiu būdu nužudydami daugybę šalių vadovų.

[taisyti] Nuorodos

Kam priklauso terorizmo monopolis? Tomas Kesiūnas, 2006-08-13 10:21, lrytas.lt