Patranka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Patranka (reikšmės).
Patranka – artilerijos ginklų tipas, nuo kitų artilerijos vamzdinių ginklų (pvz., haubicų ar mortyrų) besiskiriantis ilgu vamzdžiu, dideliu sviedinio pradiniu greičiu, bet mažesniu maksimalaus paaukštėjimo lanku.
Iš patrankų gali būti šaudoma tiek į tiesiogiai matomus taikinius, tiek ir į tiesiogiai nematomus. Specialios zenitinės patrankos yra skirtos šaudyti į priešo aviaciją.
Kita specializuotų patrankų dalis yra prieštankinės patrankos, skirtos šaudyti į priešo tankus. Jų vamzdį paprastai galima pakelti gana neaukštai, bet jų iššaunamų sviedinių pradinis greitis yra labai didelis.
Dabar, tobulėjant aviacijai ir raketinei technikai, patrankas stengiamasi pakeisti kita ginkluote, dažniausiai raketomis.
Savaeigėje artilerijoje egzistuoja savaeigės patrankos.
Patrankos naudojamos ir kaip kitos karinės technikos ginklai:
- tankų patrankos;
- šarvuočių automatinės patrankos;
- laivų patrankos;
- aviacinės patrankos (lėktuvų ir sraigtasparnių).
[taisyti] Istorija
Pirmos patrankos, pagamintos iš bambuko, pasirodė Kinijoje ne vėliau kaip 1132 m.
Mortyros pirmą kartą minimos Mongolų imperijos ir Sun dinastijos 1268–1279 m. karuose.
Į Lietuvą kryžiaus žygių pabaigoje kryžiuočiai atvežė kelias patrankas. Po mūšio jas prarado - patrankos pateko į lietuvių rankas. Lietuviai suprato, kaip jomis naudotis, ir jau 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje turėjo keturias patrankas, kurios iššovė po keturis kartus. Mūšio eigai tai esminės įtakos nepadarė.
[taisyti] Garsios patrankos
- Caras (patranka) – rusų liejimo meno šedevras, nulieta Andriejaus Čohovo dirbtuvėse. Tiksliau tokį ginklą galima pavadinti bombarda. Pagaminimo momentu tai buvo pati didžiausia pasaulyje patranka.
