Minotauras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis apie mitologinę būtybę. Apie filmą žr. Minotauras (filmas).
Graikų mitologija | |
---|---|
Graikų dievai | |
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
Fantastinės būtybės | |
Fantastinės būtybės |
Graikų mitologijoje Minotauras („Mino bulius“) – pabaisa, pusiau žmogus, pusiau jautis. Jis buvo vardu Asterijas („žvaigždėtasis“).
Dzeuso sūnus Minas, gyvenęs Kretos saloje, supykdė jūrų dievą Poseidoną. Šis į salą iš vandens pasiuntė jautį. Mino žmona ir Helijo duktė Pasifajė įsimylėjo nenusakomai gražų baltą jautį. Ji užsakė Dedalui padaryti medinę karvę, į kurią įsilindusi ji galėtų suartėti su gyvuliu. Persifajei pastojus gimė Minotauras.
Keliuose šaltiniuose minima, kad Heraklis sugavo baltąjį Kretos bulių viename iš savo žygdarbių. Minotauras buvo uždarytas į požeminį labirintą, sukonstruotą Dedalo.
Atėniečiai užmušė Androgeną, Mino sūnų, pavydėdami jo pergalių Panatenaiko žaidynėse. Keršydamas už sūnų, Minas paskelbė karą Atėnams ir jį laimėjo. Minas pareikalavo, kad kas devyneri metai būtų atsiunčiami septyni Atėnų jaunuoliai ir septynios merginos, skirti paaukoti Minotaurui. Atėjus trečiam aukojimui, Tesėjas pasisiūlė užmušti pabaisą. Ariadnė, Mino duktė, įsimylėjo Tesėją ir padėjo jam išeiti iš labirinto, duodama raudonų siūlų kamuolį. Tesėjas užmušė Minotaurą magišku kardu, kurį jam buvo davusi Ariadnė, ir išleido kitus atėniečius. (Plutarchas, „Tesėjas“, 15-19; Apolodoras II. 1,15)