Mandžiūrai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Manju (Mandžiūrai) | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | apie 11 mln. |
| Populiacija šalyse | Kinija: apie 10 mln. Rusija: |
| Kalba (-os) | Manju (istorinė), Kinų Mandarinų |
| Religijos | Tibetiečių budizmas, šamanizmas |
| Giminingos etninės grupės | Xibe |
Mandžiūrai (savivardis: Manju, kinų kalba: 满族 : Mǎn Zú) – antroji didžiausia tautinė mažuma Kinijoje po Džuangų (Džuangai) (壮族 : Zhuàng Zú). Didžiausia Manju tautos populiacija Mandžiūrijoje - šiaurės rytų Kinijos teritorijoje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Manju tautos istorija siekia apytiksliai du tūkstančius metų ir prasideda nuo Sushen(肅慎) genties bei siejasi su Yilou (挹婁),Wuji(勿吉), Mohe(靺鞨)ir Jurjen(女真族)gentimis. Manju yra tiesioginiai Jurchen genties palikuonys. 1635 metais, Huang Taiji (黃台吉) (1592-1643)pasirinko "Manju" vardą, vietoje iki tol buvusio Jurchen, savo tautai pavadinti. O 1664 metais užėmęs imperatoriaus sostą (iki tol priklausiusį Mingų dinastijai), tapo pirmuoju Qing (清朝) dinastijos imperatoriumi. Huang Taiji pradėjo kitų tautų užkariavimus ir suvienijo Kiniją. Taip prasidėjo, beveik tris šimtus metų trukęs Manju valdymas visoje šalyje.Qing dinastijos valdymo laikotarpiu, Kinijos teritorija tapo didžiausia per visą istoriją. Qing dinastija buvo paskutinioji feodalinė dinastija Kinijos istorijoje, kurią 1911 metais pakeitė Kinijos Respublika.
Naujaisiais amžiais Mandžiūrija ir jos žmonės išgyveno sunkius laikus. 1850m. populiacija Mandžiūrijos teritorijoje buvo apie trys milijonus gyventojų. Kinijos valdžia, baimindasi Japonijos užkariavimo pasekmių Mandžiūrijoje, aktyviai vykdė Mandžiūrijos apgyvendinimo strategiją. To pasekoje, Mandžiūrijos populiacija per penkiasdešimt metų išaugo iki devynių milijonų. Vis dėlto, 1931 metais, Japonija užėmė Mandžiūrija. 1932 metais, japonai pakeitė Mandžiūrijos pavadinimą į Manchukuo (Mančiu žemė). Manchukuo buvo valdoma Japonijos iki pat 1945 metų, kai į šalį įžengė Sovietų Sąjunga. Vėliau, šalies valdymas buvo atiduotas kinams, kurie prijungė Mandžiūrijos teritoriją prie Kinijos.
[taisyti] Kalba
Mandžiūrų kalba priklauso Altajų kalbos šeimai, Manju - Tungūzų šakai. Manju abėcėlė buvo įteisinta 1599 metais. Ją įteisino Manju lyderis Nurhaci (1559-1626), Manju valstybės įkūrėjas. Raštas buvo paremtas klasikiniais mongolų rašmenimis, tuo tarpu fonetika paremta Jurjenų rašmenimis. Alfabetas buvo nežymiai pakoreguotas 1632 metais. 1644 metais prasidėjo Qing dinastijos valdymo laikotarpis Kinijoje. Pirmuosius 200 metų Manju buvo pagrindinė Kinijos valstybinė kalba. XIX amžiaus viduryje, daugelis mandžiūrų jau kalbėjo kinų kalba, kaip savo pagrindine kalba. Šiandien Manju kalba praktiškai nenaudojama net tarp pačių mandžiūrų. Daugiausia yra vartojama kinų kalba ir kinietiški rašmenys.
[taisyti] Identitetas
Būdama viena iš 56 etninių grupių Kinijoje, Manju tauta yra unikali keliomis prasmėmis. Pirmiausia, dauguma Mandžiūrų kalba kinų mandarinų kalba, kaip ir didžioji Han tautos dalis. Tuo tarpu, tik keli tūkstančiai Mandžiūrų moka kalbėti ir rašyti savąja kalba.
Antra, Mandžiūrai, 1644m. sukūrė Qing dinastiją - paskutiniąją feodalinę dinastiją Kinijos istorijoje. Trečia, 1931 metais, Japonų kariai įsiveržė į šiaurės rytų Kiniją ir 1932 įkūrė Manjukuo - marijonetinę Japonų valstybę. Pu Yi - paskutinysis Manjiu Qing dinastijos imperatorius Kinijoje valdė kaip Manjukuo regentas ir imperatorius. 13 metų truko Kinijos ir Manjukuo seperacija. Šie elementai yra labai svarbūs Manju identiteto formavimuisi. Dėl savo klajokliško gyvenimo būdo Manju tauta iki Qing dinastijos pradžios neturėjo aiškaus kultūrinio identiteto. Tik užkariavę Hanius ir pradėję sėslesnį gyvenimo būdą, Mandžiūrai įtakoti sinizacijos procesų palaipsniui perėmė kinų kultūrą, kalbą ir rašmenis. Dabar sunku net atskirti Manju tautos žmonės nuo kinų, nes jie nei fiziškai, nei kultūriškai beveik nesiskiria.
[taisyti] Kultūra
Panteistiniai Manju garbindavo varnas, gulbes ir šunis, kuriuos valgyti jiems vis dar yra tabu. Šamanizmas buvo pagrindinis jų tikėjimas. Qing dinastijos valdymo laikotarpiu Manju praktiškai kultūriškai asimiliavosi su Haniais. Šis procesas buvo pakankamai greitas, kadangi Manju neturėjo savo aiškaus ir stipraus identiteto, nei kultūrinio, nei tautinio. Kartu su kinų filosofija bei gyvenimo būdu, jie perėmė ir kinietiškąją kultūrą. Tiesa, Manju mėgino įvesti savo tradinių "kaselių" nešiojimą. Vyrai buvo verčiami skustis galvas, paliekant kaseles. Daug Han tautos vyrų buvo išžudyta, jiems nesutikus nešioti kaselių. Ši Manju tradicija paliko pėdsaką kinų istorijoje. Dar ir dabar senovės kinai yra vaizduojami su kaselėmis.
[taisyti] Tradiciniai rūbai
Kartu su Qing dinastijos atėjimu į valdžią Kinijoje, padvelkė ir naujos aprangos tradicijos šioje šalyje. Ko gero, žymiausias Manju aprangos palikimas – chipao. Chipao - tai savitas moteriškų apdarų stilius, kurio elementus ir akcentus galima įžvelgti ir šiuolaikinėje madoje. Tai nebuvo Manju sukurtas aprangos stilius. Jį sukūrė kantoniečiai, kurį Mandžiūrai įvedė kaip privalomą visoje imperijos teritorijoje, kartu su privalomu galvos plaukų skutimu. Qing dinastijos laikais aprangos medžiaga skyrėsi tarp moterų, priklausomai nuo jų užimamo statuso. Imperatoriškos aplinkos moterys dėvėdavo šilką arba baldakimą. Tuo tarpu didžioji moterų dalis visuomenėje nešiodavo iš lino, medvilnės ar gazo pasiūtus drabužius. Šiuolaikinis Chipao madoje yra paprastas ir tuo pačiu labai elegantiškas – tai vakarinės suknelės tiek oficialiom progom, tiek kasdieniam nešiojimui. Nors chipao keitėsi, tačiau pati koncepcija yra išlikusi tokia pati, kokia buvo Qing valdymo laikais.
[taisyti] Mityba
Tradicinis Manju maisto produktas yra kviečiai, nors vartojo ir kitus grūdus. Tarp kasdienių patiekalų galima rasti ryžių miltų piragų, koldūnų įvairiais įdarais, duonos, bandelių, įdarytų smulkintomis raudonosiomis pupelėmis, cukruotus ryžių pyragaičius ir kt.
[taisyti] Tradicinė architektūra
Dėl savo klajokliško gyvenimo būdo Manju neturėjo savo architektūros, išskyrus tradicinius Manju namus iš purvo ir medžio. Architektūrą, kaip ir daugelį kitų dalykų Manju perėmė iš kinų.
[taisyti] Dabartinė situacija
Po antrojo pasaulinio karo, Jaltos sutartimi Mandžiūrijos teritorija buvo padalinta tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Iki šios dienos Mandžiūrijos teritorijos padalinimas išliko nepakitęs. Patys mandžiūrai yra nevieningi šiuo klausimu. Vieni – gyvena, identifikuodami save kaip vieną iš Kinijos tautinių mažumų. Kiti – siekia Manžiūrijos nepriklausomybės. Šiuo metu, veikia kelios organizacijos, siekiančios Mandžiurijos nepriklausomybės. Kinijos valdžios pozicija šiuo klausimu yra aiški – jokių kalbų apie Mandžiūrijos nepriklausomybę būti negali. O, bet kokie Mandžiūrų mėginimai atsiskirti nuo Kinijos, bus numalšinami visomis įmanomomis priemonėmis.
[taisyti] Įžymūs Manju
- Nalan Xingde - Įžymus poetas.
- Na Ying - Pop Žvaigždė.
- Zhao Junzhe - Futbolo žaidėjas.
- Lang Lang - Pianistas.
- Pu Yi - Paskutinysis Qing dinastijos Imperatorius.
- Lang Ping - Buvusi tinklinio žaidėja, dabar treniruoja JAV moterų tinklinio rinktinę.
- Lao She - rašytojas.
- Qigong - Kaligrafas.
[taisyti] Šaltiniai
http://www.nationmaster.com/encyclopedia/Manchuria http://www.nationmaster.com/encyclopedia/Manchu#Culture http://66.111.36.90/pages/culture/history/manchu.html http://www.china.org.cn/english/null/139536.htm http://www.omniglot.com/writing/manchu.htm>
| Kinijos tautos | ||
| Ačangai• Bajai• Blangai• Bonanai• Buji• Čiangai• Dajai• Daūrai• Deangai• Derungai• Dongai• Dongšiangai• Džingpo• Džino• Džuangai• Evenkai• Gelao• Hani• Haniai• Hujai• I• Jao• Jugrai• Kazachai• Kirgizai• Korėjiečiai• Lahu• Lobai• Li• Lisu• Mandžiūrai• Maonaniai• Miao• Monpai• Mongolai• Mulao• Naši• Nanajai• Nu• Oročiai• Pumi• Rusai• Salarai• Še• Šibe• Šujai• Tadžikai• Taivano aborigenai• Tibetiečiai• Totoriai• Tu• Tudzia• Uigūrai• Uzbekai• Va• Vietnamiečiai
Nepripažintos etninės grupės: Gedžia, Chmu, Kucongai, Mangai, Dengai, Šerpai, Badžia, I, Joutajai |
||
