Linga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Linga (arba lingas; sanskrito k. lingam reiškia „ženklas“) – Šyvos simbolis indų mitologijoje. Nors kilmė neaiški, šis simbolis siekia neatmenamus laikus. Mokslininkai dažnai laiko lingą falo simboliu ir sieja jį su senąja Indo slėnio civilizacija. Puranos teigia, kad didžiausia jo dorybė paprastume, kuris stovi tarp stabų ir ne-stabų garbinimo kaip ugnies fakelas. Didis karys Ardžuna Mahabharatos epe garbino lingą, kad gautų Pašupatastrą, didis vedų žinovas Ravana Ramajana mite garbino Šyvą, kad pagerbtų jo motiną Atmalingą, legendinis rišis Markandeja ir daugybė rišių išplitusių po laiko zonas garbino paprasčiausiai atrodančią lingą. Rišiai palikdavo materialius daiktus pasiekti dvasingumą ir gabalas žemės miške, reikalingos garbinti ir medituoti. Jo priešybė – joni (simbolizuoja moerišką pradą, moters lytinius organus). Lingos (dievo Šivos varpos, laikomos šventu ir garbinamos kaip paties Šivos simbolis), skulptūriniai atvaizdai puošia daug Indijos šventyklų. Kai kuriose namų šventyklose laikomi nedidelės sidabrinės lingos.
Kaip ir pats Šiva, linga buvo laikoma dvilyte, todėl dažnai vaizduojama kartu su Joni – tai simbolizuoja kūrimo aktą.
Lingapurana vadinamas šventraštis, kuriame kalbama apie lingos atsiradimą ir garbinimo būdus.
