Krokuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turgaus aikštė


Valstybė	Lenkija
Meras	Jacek Majchrowski
Gyventojų (2004)	757 500
Su priemiesčiais (2004)	1 200 000
Plotas	326,8 km²

Krokuva – (lenkiškai Kraków) – vienas iš seniausių ir didžiausių Lenkijos miestų. Trečias pagal dydį Lenkijos miestas po Varšuvos ir Lodzės. Krokuva nuo 1999 m. yra Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. Prieš tai, nuo XIV a., Krokuva buvo vaivadijos centras.

[taisyti] Istorija

Pirmą kartą miestą mini rytų pirklys, kuris 965 metais keliavo po Europą, o nuo XI a. Krokuvoje rezidavo Lenkijos valdovai. Lenkai sako, jei kas nors nori pažinti gyvenimą ir šalies ateitį - jam reikia važiuoti į Varšuvą, o norintis pažinti Lenkijos sielą, lai važiuoja į Krokuvą. Krokuva vadinama Lenkijos kultūros ir turizmo sostine.

1569 metais sudaryta unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, Krokuvą paliko Žečpospolitos valstybės pakraštyje ir miestui teko perleisti sostinės vardą Varšuvai, esančiai valstybės viduryje. 1609 metais Žygimantas III Vaza galutinai persikėlė į naująją sostinę.

Valdant Jogailaičiams miestas augo ir klestėjo, bet XVIII a. nuo epidemijų, gaisrų, ir švedų puldinėjimų miestas nuskurdo. Po to jame ne kartą plėšikavo švedai, prūsai ir rusai. 1795 metais Krokuva įėjo į Austrijos imperijos sudėtį.

Nuo 1918 m. Krokuva vėl priklausė Lenkijai.

1939-1945 m. miestą okupuoja Vokietija. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ koncentracijos stovyklas. Žydai buvo apgyvendinti gete ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „Oświęcim“ koncentracijos stovyklas.