Žydai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žydo (hebr. יְהוּדִים tar. Jehudim) sąvoka naudojama įvairiomis reikšmėmis, tačiau dažniausiai žydais vadinami judaizmo tikėjimo žmonės, taip pat žydų tautybės ir kultūros atstovai. „Žydų tauta“ pačių žydų suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra labiau susijusi su tikinčiųjų bendruomenės idėja ir „tauta“ labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys.
Atsižvelgiant į skirtingą sąvokos „žydas“ interpretavimą įvairiais vertinimais žydai sudaro apie 0,2 proc. pasaulio gyventojų arba 13 mln. Daugiausia žydų gyvena JAV – apie 5 671 000 ir Izraelyje – 5,3 mln. XX a. pradžioje reikšminga žydų dalis gyveno Rusijos imperijoje, daugiausia Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (virš 4 mln.).
Turinys |
[taisyti] Žydai ir judaizmas
Tradiciškai žydų protėviu laikomas Abraomas, kuris galbūt gyveno apie 1900 m.pr.m.e. Jis galėjo būti vienos vakarų semitų klajoklių genties, kuri gyveno kažkur tarp Viduržemio jūros ir Mesopotamijos, vadovas, tačiau istoriškai jo egzistavimas nėra patvirtintas. Po to, kai žydų gyvenama teritorija buvo užkariauta kaimyninių valstybių bei su tuo susijusių trėmimų nuo VIII a. pr. m. e. atsirado žydų diaspora. Pralaimėjimai žydų – romėnų karuose I a. ženkliai prisidėjo prie žydų diasporos dydžio ir geografijos išsiplėtimo, nes didelė dalis Izraelio žydų buvo ištremti ir parduoti į vergiją po visą imperiją. Nuo tada žydai gyveno įvairiose pasaulio šalyse, daugiausia Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur kai kuriais laikotarpiais buvo diskriminuojami, patyrė priespaudą, skurdą ar net genocidą, tačiau kitais laikotarpiais įvairiose šalyse žydų kultūrinis ir ekonominis gyvenimas klestėjo (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV).
[taisyti] Žydai Lietuvoje
Žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje Europoje XI-XII amžiuje. Kryžiaus karai vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų Europą. Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno XII amžiuje. Gedimino valdymo metais jų atvyko kartu su kitais amatininkais ir pirkliais. Gyveno atskiromis bendruomenėmis (kahalais).
Pirmieji įstatymai, kurie mini žydus, buvo Vytauto privilegijos Trakų žydams 1388 birželio 24 d., Bresto (Brastos) – 1388 Liepos 21 d. Vėliau (1388-1389) privilegijos buvo suteiktos Gardino, Lucko, Voluinės Vladimiro žydams. Vytauto privilegijomis žydų bendruomenės tapo pavaldžios tik didžiajam kunigaikščiui arba jo vietininkui, o žydai – laisvaisiais gyventojais. Visas žydų bylas ir ginčus nagrinėjo žydų bendruomenė (kahalas), remdamasi savo įstatymais. Už žydo (kaip ir bajoro) galvą reikėdavo atsakyti savo galva. Žudiko turtą pasiimdavo didysis kunigaikštis. Už žydo turto vagystes buvo kariama. Iš privilegijų matyti žydų verslai – palūkininkavimas, prekyba (privilegijoje nėra duomenų apie žydus amatininkus arba žemdirbius). Už privilegijas ir teises žydai mokėjo didžiajam kunigaikščiui mokesčius.
XVI a. pradžioje LDK buvo 6000 žydų, XVI a. viduryje – apie 10 000. Didieji kunigaikščiai ir didikai visokeriopai rėmė turtingus žydus, nes šie už nuošimčius skolino jiems pinigų, krašte plėtojo piniginę prekinę apyvartą.
Lietuvoje 1861 m. panaikinus baudžiavą žydų ir kitų Lietuvos tautybių gyventojų teisės tapo vienodos. Lietuviai galėjo laisvai keltis gyventi į miestus. Taip pat panaikinus cechų sistemą ir lietuviai laisvai galėjo užsiimti amatais. XIX a. I pusėje Lietuvoje sparčiai vyko pramoninė revoliucija, tai yra vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis buvo pagaminama mieste. Lietuvos žydai sudarydami apie 10 % Lietuvos gyventojų valdė apie 80 % pramoninės gamybos ir prekybos. Žydai Lietuvoje 1897 m. įkūrė pirmą Rusijoje socialistinės pakraipos partiją Bundas, kuri netrukus iniacijavo ir Rusijos socialdemokratų partijos įkūrimą Minske. Druskininkuose 1898 m. įvyko reikšmingas antrasis sionistų judėjimo Hovevei Zion, kvietusio žydus grįžti į Palestiną ir atkurti savo valstybę, kongresas. Po jo buvo įkurta pasaulinė sionistų organizacija.
Tarpukario Lietuvos valdžia įvertinus, kad vis didesnė šalies kapitalo dalis koncentruojama miestuose ėmėsi veiksmų sumažinti žydų įtaką valstybės ūkyje. Agronomams, kurie buvo išlaikomi valstybės ir į jų pareigas įeidavo važinėti po kaimus ir konsultuoti ūkininkus žemės ūkio klausimais, buvo nurodyti valstiečius agituoti kurti kooperatyvus. Tautininkų partijos atstovai atvirai agitavo pirkti prekes tik iš kooperatyvų. Kooperatyvai buvo kuriami dabartinių akcinių bendrovių principu. Žmonės įnešdavo savo indėlį ir tikėdavosi gauti dalį nuo pelno. Kooperatinės parduotuvės dirbo dabartinių parduotuvių principų, juose nebuvo galima derėtis, visoms prekėms buvo uždedamas vienodas ar diferencijuotas mokestis. Žydai savo turimuose parduotuvėse dažniausiai dirbo patys ir dėl kiekvienos prekės su jais buvo galima derėtis. Kooperatinių parduotuvių kūrimasis buvo priešiškai sutiktas žydų, joms didmenine prekyba užsiimantys žydai nenorėdavo visiškai parduoti prekių, siūlydavo pirkti brangiau negu, kad būtų pardavę žydams. Žydai, turintys nuosavas parduotuves, pradėdavo jose pardavinėti tokias pačias prekes kaip ir kooperatyvuose, tokiomis pačiomis kainomis, o dažnai net ir už savikainą. Nepaisant žydų pasipriešinimo kitų tautybių žmonių kooperatyvų daugėjo.
Antrojo pasaulinio karo metu nacistai, vadovaujami SS karininko Jegerio masiškai naikino žydų tautybės asmenis, pirmiausiai suvarę juos į getus didesniuose miestuose, o po to šaudydami Paneriuose prie Vilniaus, Kauno IX forte ir kitur.
[taisyti] Žydų kultūra
Žydų kultūra yra labai sudėtinga, tačiau labai gerai integruota. Būdingiausi jos komponentai yra religija, tautiškumas ir istoriškumas.
Vilniuje gyveno vienas žymiausių žydų religinių veikėjų Gaonas, o taip pat pasaulinio garso smuikininkas Jaša Cheifecas. Literatūrinio herojaus daktaro Aiskaudos prototipui - žinomam ir populiariam Vilniaus gydytojui Šabadui Vilniaus senamiestyje pastatytas paminklas.
[taisyti] Kas yra žydas?
Kas yra žydas? (hebr. מיהו יהודי Mihu Jehudi ?) – tai religinis, socialinis ir politinis debatas nustatant žydo tapatybę. Šis posakis tapo labai populiarus po Izraelio įkūrimo 1948 metais. Pagal tradicinę žydų Halakha filosofiją, žydas yra tas, kuris gimė žydų šeimoje arba kuriam motina yra žydė. Tačiau atsirado ir kitų save vadinačių žydais:
- gimusieji mišriose šeimose,kur tik tėvas žydas.
- turėję žydų senelių.
- priėmę judaizmo religiją.
[taisyti] Žiūrėkite taip pat
[taisyti] Nuorodos
- Žydai Lietuvoje
- Žydai Lietuvoje - interneto projektas
- Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras
- Kas yra žydas?
- Kas padaro žydą „žydišku“
- Žydų paveldas Lietuvoje
