Kaliningradas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kaliningradas | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Rusija |
| Meras: | - |
| Gyventojų : | 434 700 |
| Plotas: | - km² |
Kaliningradas (iki 1946 m. Karaliaučius, vok. Königsberg, lenk. Królewiec, nuo 1946 m. – rus. Калининград) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos Kaliningrado srities miestas bei srities administracinis centras. Kaliningrade gyvena 434 700 gyventojų (2004 m.).
Turinys |
[taisyti] Pavadinimas
Dabartinį pavadinimą Kaliningradas gavo tik 1946 m. liepos 4 d. Savo gyvavimo laiką miestas skaičiuoja nuo 1255 m., kai Bohemijos karaliaus Pšemyslo II Otokaro, dalyvavusio Vokiečių ordino žygyje į Sembą, buvo įkurta Karaliaučiaus pilis. Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o vėliau ir miestas oficialiai vadintas Königsberg (dar Königsberg in Preußen). Dabartinis pavadinimas suteiktas SSRS aneksavus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį įamžinant 1946 m. mirusį SSRS partinį veikėją Michailą Kalininą.
[taisyti] Istorija
Vokiečių ordino pilis pastatyta 1255 m. buvusios sembų gyvenvietės Tvankstos (arba Tvangystės) vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – Altstadt, Löbenicht ir Kneiphof, kurie į vieną miestą sujungti tik 1724 m. Karaliaučius tapo Sembos vyskupystės, vienos iš keturių Prūsijos diecezijų, centru, atskiri miestai buvo įstoję į Hanzos miestų sąjungą. 1544 m. paskutinio Vokiečių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Albrechto įkurtas tuometinis Albertinos universitetas (nuo 2005 m. – Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas) yra pirmasis protestantiškas universitetas šiame Europos regione, kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai Stanislovas Rapalionis ir Abraomas Kulvietis. 1466 m. Lenkijai prisijungus žemes su Marienburgu ir Olštynu, Karaliaučiaus pilis tapo pagrindine Ordino rezidencija.
Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės lenas, sostine. 1701 m. Brandenburgo kurfiurstas Frydrichas III Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo 1773 m. buvo Rytų Prūsijos provincijos sostine.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 kv. km teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užėmant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytu Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių SSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.
[taisyti] Geografija ir miesto dalys
Miestas išsidėstęs Priegliaus įtekėjimo į Baltijos jūrą vietoje. Pats miestas dalinamas į penkias dalis (kvartalus):
- Baltijskij
- Moskovskij
- Leningradskij
- Oktiabrskij
- Centralnyj
[taisyti] Ekonomika ir susisiekimas
Kalininradas yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis jūrų uostas. Iš Maskvos į Kaliningradą tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritoriją kursuoja keleivinis traukinys, kuriame ne kartą vyko keleivių incidentai su Lietuvos pareigūnais (apie juos žr. čia).
Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariom susisiekimo linijom į Rusiją, Lenkiją ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su Sankt Peterburgu.
Kaliningrado srityje išgaunama nafta, taip pat planuojama naftą išgauti ir Baltijos jūros šelfe. Užsienio investuotojų Kaliningradas vertinamas visų pirma kaip tramplinas į Rusijos rinką. Kaliningrade sukūrus 30 proc. produkto vertės, šis tampa rusiškas ir gali keliauti į Rusiją be jokių muitų (žr. straipsnį Euroverslo naujienose).
[taisyti] Sportas
- FK Baltika Kaliningrad (futbolas)
