Epistemologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Epistemologija, gnoseologija, pažinimo teorija (iš gr. επιστήμη, episteme 'žinios' + λόγος, logos 'žodis, mokslas') – filosofijos šaka, tirianti pažinimo (žinių, žinojimo) prigimtį ir principus. XIX amžiuje literatūroje vokiečių ir rusų kalba labiau paplitęs terminas buvo gnoseologija. Terminas pradėtas vartoti nuo XVIII a.
Epistemologija siekia atsakyti į tokius klausimus:
- Kas yra žinojimas?
- Kuo jis skiriasi nuo tikėjimo, įsitikinimo, nuomonės?
- Kokiais būdais yra (ar turi būti) pažįstama tikrovė?
- Kiek ji pažini?
Istoriškai tai yra viena iš daugiausiai tyrinėtų ir daug diskusijų sukėlusių filosofinių temų jau nuo Antikos laikų.