Belgija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Belgijos Karalystė (pranc. Belgique, ol. België, vok. Belgien) – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų ir joje yra ES būstinė bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų, tarp jų NATO. Belgija turinti sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Belgija yra palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m. Iki tol ją valdė Nyderlandai. Dabartinės jos sienos nustatytos tik 1919 m.

Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

100-44 m.pr. m. e. dabartinės Belgijos teritorijoje buvo Romos imperijos Galia Belgae provincija, kurioje gyveno keltų gentys belgai ir germanų gentys frankai. Nuo IV a. riba tarp šių dviejų genčių tapo riba tarp valonų ir flamandų.

VIII a. teritorija tapo Karlo Didžiojo imperijos dalimi, IX a. – Lotaringijos karalystės dalimi. XII-XV a. teritorija buvo suskirstyta į Brabanto ir Liuksemburgo hercogystes, Flandrijos (Heno) grafystę ir Liežo vyskupystę. Nuo 1555 m. priklausė Ispanijai; 1713 m. pagal Utrechto sutartį atiteko Habsburgams; vėliau ją okupavo ir aneksavo Prancūzija. 1815 m. pagal Vienos kongresą atiteko Nyderlandams.

1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste. 1831 m. – karaliaus Leopoldo I įžengimas į sostą (nacionalinė šventė). 1914 m. – Vokietijos invazija; karalius Albertas I, rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. 1940-1944 m. Belgija buvo okupuota Vokietijos.

Karalius Leopoldas III karaliavo 1934-1951 m., pasirašė kapituliacijos aktą prieš nacistinę Vokietiją, buvo karo belaisvis, 1944 m. paliko šalį, 1950 m. grįžo ir sukėlė didžiulį gyventojų pasispiktinimą; atsisakė sosto sūnaus Bodueno labui.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Belgijos politinė sistema

Belgija yra konstitucinė monarchija (kartu – tautos monarchija, nes karaliaus titulas yra Belgų karalius, o ne Belgijos karalius) ir parlamentinė demokratija, kuri po II pasaulinio karo evoliucionavo nuo unitarinės valstybės iki federacijos. Dviejų rūmų parlamentą sudaro Senatas ir Atstovų rūmai. Senatą sudaro bendruomenių, regionų atstovai bei tiesiogiai išrinkti politikai; Atstovų rūmai renkami tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Belgijoje dalyvavimas rinkimuose yra privalomas.

Federalinę vyriausybę formaliai skiria karalius, ji turi gauti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Vyriausybei vadovauja Ministras pirmininkas. Konstitucija reikalauja, kad vyriausybėje būtų vienodas skaičius olandiškai kalbančių ir prancūziškai kalbančių narių. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regioninėms ir bendruomenių vyriausybėms.

Teisės sistema remiasi civiline teise ir yra kilusi iš Napoleono kodekso.

Nuo 1970 m. politinės partijos yra pasidalijusios kalbiniu pagrindu. Tiek prancūzakalbių, tiek olandakalbių bendruomenės turi partijas, priklausančias pagrindinėms politinėms srovėms – liberalų, krikščionių demokratų ir socialdemokratų. Taip pat įtaką įgauna žaliųjų bei (ypač Flandrijoje) nacionalistinės partijos.

Nuo 1999 m. Ministru pirmininku buvo Guy Verhofstadt (Flamandų liberalų ir demokratų partija), kuris sudarė 6 partijų Liberalų – socialdemokratų – žaliųjų koaliciją (dažnai vadinama vaivorykštės koalicija; tai pirmoji vyriausybė nuo 1958 m., kurioje nėra Krikščionių demokratų). 2003 m. rinkimuose valdonačioji koalicija išlaikė savo pozicijas, sudaryta 4 partijų Liberalų – socialdemokratų koalicija.

Nuo 2008 m. Ministru pirmininku yra Yves Leterme (Flamandų krikščionių demokratų partija).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Belgijos bendruomenės ir regionai

Belgija yra suskirsčiusi į tris kalbines bendruomenes: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją.

Taip pat Belgija yra padalinta į tris administracinius regionus, kurie suskirstyti į 10 provincijų (skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai):

• Briuselio regionas (dvikalbis regionas – olandų ir prancūzų kalbos; 980,000 gyventojų):
• Flandrija (Briuselis), vyrauja olandų kalba; 6 mln. gyventojų
  • Antverpeno provincija (Antverpenas)
  • Flamandų Brabanto provincija (Leuvenas)
  • Limburgo provincija (Haseltas)
  • Rytų Flandrijos provincija (Gentas)
  • Vakarų Flandrijos provincija (Briugė)
• Valonija (Namiūras), vyrauja prancūzų kalba; 3,36 mln. gyventojų
  • Heno provincija (Monsas)
  • Liuksemburgo provincija (Arlonas)
  • Lježo provincija (Lježas)
  • Namiūro provincija (Namiūras)
  • Valonų Brabanto provincija (Vavras)

Smulkiausias administracinis vienetas yra komuna. 19 iš jų yra Briuselio regione, 262 – Valonijoje ir 308 – Flandrijoje. Tiek provincijos, tiek komunos yra pavaldžios atitinkamam regionui.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Belgijos geografija

Geografinis centras: Nil-Saint-Vincent.

Bendras sienų ilgis: 1385 km. Pakrantės ilgis: 65 km. Sienų su kaimyninėmis valstybėmis ilgis: Prancūzija – 620 km, Nyderlandai – 450 km, Liuksemburgas – 148 km, Vokietija – 167 km

Aukščiausias taškas: Signal de Botrange (694 m)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Belgijos ekonomika

Viena iš geriausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių. Aukštas pramonės (mašinų, elektrotechnikos, chemijos, lengvosios) ir žemės ūkio išsivystymas.

[taisyti] Demografija

Flamandai - 55 proc. Valonai - 45 proc.

Pagrindinis straipsnis: Belgijos demografija

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Belgijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Belgijos ryšiai
• Belgijos transportas – labai tankus transporto tinklas: autokelių tankumas – 450 km/100 km&sup2 (tankiausias pasaulyje); geležinkelių – 11,4 km/100 km&sup2 (4 vieta pasaulyje), 65% geležinkelių yra elektrifikuoti. Laivybos kanalų ilgis – 1475 km (ir 2 vieta pasaulyje pagal tankumą). Didžiausi jūrų uostai: Antverpenas (2 pagal dydį Europoje), Zebriugė, Gentas.
• Belgijos karinės pajėgos
• Belgijos tarptautiniai santykiai
• Belgijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• Apie Belgiją, Belgijos švietimo sistemą ir kt.
• Briuselis – miesto planas
• Belgijos monarchų tinklalapis

---