Romos imperija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovės Romos istorija |
Priešistorinė Italija |
Etruskai |
Didžioji Graikija |
Romos karalystė |
Romos respublika |
Romos imperija |
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
Vakarų Romos imperija |
Italijos istorija |
Romos imperija (lotyniškai Imperium Romanum) vadinama Senovės Romos valstybė po 27 m. e. m., kai Gajui Oktavijui Senatas suteikė Augusto titulą.
Nors jau iki Augusto autokratijos Romos valstybė turėjo duokles mokančių valstybių, tačiau prieš Augustą buvusi valstybė paprastai vadinama Romos respublika. Skirtumas tarp Romos imperijos ir Romos respublikos yra skirtingos valdymo institucijos ir jų tarpusavio santykiai. Nors oficialiai visi šio laikotarpio valdovai turėjo imperatoriaus titulą, priimta Romos imperijos istoriją dalinti į principato ir dominato laikotarpius. Dominato laikotarpio imperatoriai papildomai turėjo dominus ("valdovas") titulą, principato laikais buvo vadinami princepsais.
Didžiausio teritorinio išsiplėtimo metu, imperatoriaus Trajano laikais, Romos imperija apėmė teritorijas aplink Viduržemio jūrą, Galiją, didelę dalį Britanijos, bei teritorijas aplink Juodąją jūrą, kitas Azijos teritorijas.
Romėnų ir Romos imperijos kalba buvo lotynų. Jai maišantis su vietinėmis kalbomis susidarė dabartinės romanų kalbos.
395 m. Romos imperija suskilo į Vakarų Romos imperiją (dominavo lotynų kalba ir kultūra) ir Rytų Romos imperiją (apėmė senąjį helenistinį pasaulį, kuriame dominavo graikų kalba ir kultūra).
[taisyti] Taip pat skaitykite
[taisyti] Nuorodos