Wi-Fi
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Wi-Fi –bevielio ryšio technologija, skirta bevieliam apsikeitimui duomenimis lokaliame tinkle įrenginiams naudojantiems plačiajuostį radijo ryšį, skirtas organizuoti vietinius belaidžius ryšius. Technologija remiasi IEEE 802.11 standartu, Wi-Fi prekinis ženklas priklauso Wi-Fi alijansui (Wi-Fi Alliance).
Per prieigos taškus (angl. hotspot) Wi-Fi naudojamas mobilių ir stacionarių įrenginių prieigai prie interneto, internetinei balso telefonijai, žaidimams, taip pat duomenų tarp įvairių elektroninių prietaisų (DVD grutuvų, televizorių, vaizdo kamerų) apsikeitimui.
Nuo technologijos sukūrimo 1997 m. Wi-Fi palaikymas įdiegtas populiariausiose operacinėse sistemose, bevielio ryšio įranga komplektuojama daugelyje šiuolaikinių nešiojamų bei delninių kompiuterių, kai kuriuose mobiliuose telefonuose. Wi-Fi prieigos taškai dažnai įrengiami degalinėse, restoranuose ir kitose viešose vietose.
Yra sukurti telefonai kurie naudoja ne GSM, o Wi-Fi ryšį.