Vilkakojė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lycopus | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Vilkakojė (lot. Lycopus, vok. Wolfstrapp) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas iš graikų kalbos žodžių lykos – vilkas ir pous – pėda; augalo lapai primena vilko pėdą. Tai daugiametės žolės, turinčios pailapas ir pailgus skiautėtus lapus. Gentyje yra apie 10-30 rūšių.
Lietuvoje auga viena rūšis – paprastoji vilkakojė (Lycopus europeaeus). Augalas 20-80 cm aukščio, turintis šakniastiebį su daugelių šaknų ir keliomis plonomis palaipomis. Žiedai sutelkti į menturių pavidalo žiedynus lapų pažastyse. Vainikėlis baltas, jo vidinė pusė su raudonais taškeliais. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Auga pelkėtose pievose, pakrantėse, grioviuose ir kituose šlapiuose biotopuose.