Valkininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valkininkai

Valkininkai

Koordinatės

54°21'20″ š. pl.
24°50'20″ r. ilg.

Savivaldybė

Varėnos rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Valkiniñkai
Kilmininkas:	Valkiniñkų
Naudininkas:	Valkiniñkams
Galininkas:	Valkininkùs
Įnagininkas:	Valkiniñkais
Vietininkas:	Valkiniñkuose

Valkininkai – miestelis Varėnos rajone, šalia kelio Vilnius–Varėna, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos. Seniūnijos centras, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1837 m.), lopšelis-darželis „Aguonėlė“, paštas (LT-65063). Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime.

[taisyti] Istorija

Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai). 1418 m. minimas Valkininkų dvaras (karališkasis) ir miestelis, 1503 m. valsčius, 1516 m. miestas, nors Magdeburgo teises gavo tik 1571 metais. Prieš 1601 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1608 m. ir 1609 m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. Valkininkų bažnyčia menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl 1635-1650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų U plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už Merkio. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.

Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų mūšis – Valkininkų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį. Miestelyje ėmė kurtis žydai, todėl Valkininkuose XVIII a. buvo pastatyta medinė sinagoga. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio – piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. Bimą gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas baldakimas. Ji sudegė 1941 m. (daugiau žr. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p. 1449).

1792 m. birželio 26 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą. Tačiau carinė Rusija jas panaikino, ir nors gyventojai dar XIX a. pradžioje kovojo dėl savivaldos, bet nesėkmingai.

Valkininkai gerokai nukentėjo 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios. Po prancūzmečio žmonės badavo iki pat 1822 m. (J. Jurginis ir kt. Vilniaus miesto istorija, t. 1, 1968, p. 180). 1832 m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys.

1866 m. birželio 21 d. Valkininkuose per 10 minučių žuvo visas derlius ir valstiečiai liko be pragyvenimo šaltinio. Dienos rytą pakilo stiprus vėjas ir prasidėjo kruša. Po audros didžiuliai ledo gabalai ištisai dengė žemę. Daug kur buvo nuplėšti namų stogai, išdaužti langai.

1993 m. kovo 30 d. Prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Valkininkų herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies valk- ir priesagos -inink-. Tačiau sunku pasakyti, ką reiškė toji šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų Valka, Valkys ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas Valka, Valkos ir panašiai.

Dėl klaidingos perrašos, lenkiškai nuo XVIII a. įsivyravo pavadinimo lytis be pirmosios raidės (Olkieniki).