Tunguskos meteoritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apytikslė įvykio vieta

Tunguskos meteoritu yra vadinamas kosminis kūnas, nukritęs Sibire, Akmenuotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska) upės baseine, 1908 m. birželio 30 d. Keletą sekundžių iki sprogimo apie 800 km spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į šiaurės-vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000 km² plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonų trotilo galiai. Kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje.

[taisyti] Sprogimo vieta

L.Kuliko 1927 metais daryta nuotrauka, kurioje matosi išguldyti medžiai

Aerofotonuotraukoje buvo matyti, jog sprogimas išguldė medžius didelėje, drugelio pavidalo teritorijoje. Tiesai po ore įvykusio sprogimo buvusiame plote medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Nebuvo matyti jokio sprogimo palikto kraterio. Panašūs reiškiniai po daugelio metų buvo stebėti po bandomųju atominių užtaisų sprogdinimų atmosferoje. Tačiau radiacijos pėdsakų neaptikta, taigi šis sprogimas greičiausiai nebuvo branduolinis.

[taisyti] Alternatyvios hipotezės

Sprogimui paaiškinti iškeltos ir meteoritui alternatyvios hipotezės, kurios šiuo metu yra mažiau populiarios:

Iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas. Sprogimo vieta yra labai senoje vulkaninio aktyvumo zonoje, ir vieną sykį šioje vietoje buvo stebėtas kelias valandas trukęs radono dujų išsiveržimas. 1994 metais toks metano debesis išsiveršė ir sprogo Ispanijoje, ties Cando kaimu (žr. Cando įvykis).
Maža juodoji skylė, kuri pervėrė Žemę kiaurai. Tačiau nėra duomenų apie antrą panašų sprogimą, kurį tokia skylė turėjo palikti išlėkdama kitoje Žemės pusėje.
Antimaterijos gabalas (nors apie tokių egzistavimą astronomai duomenų neturi).
Dėl stiprių magnetinių audrų atmosferoje savaime prasidėjusi termobranduolinė reakcija.
Ateivių kosminis laivas.