Tukumano provincija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tukumano provincija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
|
|||||
.png/120px-Provincia_de_Tucumán_(Argentina).png) Padėtis Argentinoje |
|||||
| Sudaryta (suteiktas esamas statusas) |
1814 m. | ||||
| Departamentai | 17 | ||||
| Sostinė | Tukumanas | ||||
| Plotas | 22 524 km² | ||||
| Gyventojai | 1 338 523 (2001) | ||||
| Gyventojų tankumas | 59,4 žm./km² | ||||
| Gubernatorius | José Alperovich | ||||
| Internetinis puslapis: tucuman.gov.ar | |||||
Tukumano provincija (isp. Provincia de Tucumán) – mažiausia Argentinos provincija, išsidėsčiusi šalies šiaurės vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Saltos, rytuose – su Santjago del Estero, pietvakariuose – su Katamarkos provincijomis. Administracinis centras – San Migel de Tukumanas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Iki ispanų kolonizacijos regione gyveno indėnų diagitų ir kalčakų gentys, besivertusios žemės ūkiu. 1533 m. ispanų keliautojas Diegas de Almagras lankiasi dabartinėje provincijos teritorijoje. 1565 m. Diego de Viljaroelio įkurtas Tukumano miestas. Netrukus sudaryta Tucumán, Juríes y Diaguitas provincija. Ispanų kolonizatoriai patyrė didelį vietinių indėnų genčių pasipriešinimą, todėl nukariautų genčių žmonės buvo išgabenami iš jų gyvenamų teritorijų. Didelė dalis iškeldinta į Buenos Airių apylinkes (dabartinio Kilmeso miesto teritoriją). Provincija buvo svarbiame prekybiniame kelyje tarp La Platos ir Peru vicekaralysčių. Jau XVIII a. Tukumano mieste gyveno 20 tūkst. gyventojų, buvo vyskupystė ir stipri administracija. 1783 m. Tukumano provincija tapo pavaldi Saltai. 1813 m. į Tukumaną atvyko Chosė de San Martinas ir įkūrė karinę mokyklą. 1814 m. Saltos intendencija suskilo į Saltos ir Tukumano provincijas. 1816 m. liepos 9 d. Tukumano kongresas deklaravo Jungtinių La Platos provincijų nepriklausomybę nuo Ispanijos. XX a. pr. provincija garsėjo kaip cukranendrių auginimo regionas, tačiau 6-ajame dešimtmetyje įvykusi cukraus krizė sudavė skaudų smūgį provincijos ekonomikai.
[taisyti] Geografija
Nepaisant to, kad provincijos teritorija nėra didelė, čia galima išvysti labai įvairių kraštovaizdžių. Rytinės Tukumano provincijos dalies lygumos priklauso Gran Čiako regionui. Centrine ir vakarine dalimi besidriekiantys kalnai priskiriami Pampų kalnagūbrių iš Šiaurės Vakarų Argentinos regionams. Svarbiausia kalnų grandinė driekiasi vakarinu pakraščiu (Aconquija, Calchaquíes kalnagūbriai, atskirti Tafí slėnio. Šioje grandinėje yra aukščiausia provincijos vieta – Cerro del Bolsón, 5550 m. Vakarinis provincijos išsikišimas įsiterpia į platų Valles Calchaquíes slėnį. Šiaurėje iškilęs neaukštas Medinos kalnagūbris. Pietvakariuose iškilę Potrerillo ir Narváez kalnagūbriai.
Klimatas subtropinis; šiltas. Tukumano mieste liepos mėnesį temperatūra nukrenta iki 12°C, bet kartais gali priartėti prie neigiamų reikšmių. Vidutinė sausio temperatūra 26°C, bet neretai viršija 35°C. Beveik visi krituliai iškrinta žiemą, tačiau skirtingose provincijos vietose jų kiekis nevienodas. Lygumose iškrinta apie 600 mm per metus, tuo tarpu rytiniuose kalnų šlaituose – 1500 mm.
Provincijos hidrografinis tinklas pakankamai tankus. Dauguma upių teka nuo kalnų rytų link. Svarbiausia Tukumano provincijos upė – Sali (Dulsė), kertanti teritoriją iš šiaurės vakarų į pietryčius. Į Río Hondo tvenkinį ant Sali upės suteka daugelis pietinių provincijos upių. Calchaquíes slėniu teka Santa Marijos upė. Kadangi nėra didesnių ežerų, yra keli nemaži tvenkiniai: Río Hondo, La Angostura, Escaba, Cadillal.
Dėl nemažo kritulių kiekio ir palankių temperatūrų, veši gausi ir įvairi augalija. Kalnų pašlaitėse būdingos Las Yungas džiunglės. Vyraujantys augalai: palisandramedžiai, talos, chorizijos, balamedžiai, argentininės raudūnės, čanjarai, lauramedžiai, jazminai, loniseros, puošniausiosios karpažolės, pasifloros, orchidėjos. Kalnuose, 1000-4000 m aukštyje auga mišrieji miškai, sudaryti iš alksnių, pušų, riešutmedžių. 3500-4000 m aukštyje auga kalnų pievos, aukščiau – akmenynai ir amžini ledynai. Čiakui būdinga daugiausia žolinė augalija.
[taisyti] Ekonomika
Provincijos ūkis pagrįstas cukranendrių auginimu. Tukumano provincija pagamina 60% šalies cukraus produkcijos. Auginamos grūdinės kultūros, vaisiai: citrinos (pagrindinis citrinų tiekėjas pasaulyje), braškės, kiviai, pupelės, kukurūzai, alfalfa, sojos. Gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos). Svarbiausia pramonės šaka – cukraus gamyba. Taip pat popieriaus, medienos, alkoholio, maisto, tekstilės, metalurgijos pramonė. Išgaunami nedideli druskos, molio, kalkakmenio kiekiai.
Išvystytas turizmas. Svarbiausi lankytini objektai: Campo de los Alisos nacionalinis parkas, Valles Calchaquíes, Tafí slėnis, kilmeso indėnų pastatų griūvėsiai, indėnų diagitų bendruomenė, istorinis Tukumano miestas.
[taisyti] Gyventojai
Tukumano provincijoje gyvena beveik 3,5% Argentinos gyventojų. Nemaža jų dalis – indėnai ir indėniškos kilmės žmonės. Dauguma susitelkę provincijos centrinėje dalyje, aplink Tukumano miestą. Ganėtinai tankiai apgyvendinti ir provincijos pietūs. Rečiausiai gyvenami Calchaquíes slėniai ir kalnai. Didžiausi miestai:
- San Migel de Tukumanas – 527,2 tūkst. gyv. (2001 m.)
- Banda del Rio Sali – 58,0
- Jerba Buena – 50,1
- Vilja Mariano Moreno – 48,7
- Konsepsjonas – 46,0
- Tafi Viechas – 36,7
- Alderetesas – 32,5
[taisyti] Nuorodos
| Argentinos provincijos |  |
|---|---|
|
Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Čiakas | Čiubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misionesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė | Žužujus |
|
