Teisės pažeidimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teisės pažeidimas — deliktinį veiksnumą turinčio asmens veika, kuria pažeidžiama teisė (normos).

Teisės pažeidimas - tiek veikimas, tiek ir neveikimas. Jis priešingas teisei - juo yra „laužoma“ teisė. Ji gali pažeista tik kalta veika: asmuo laisva valia pasielgė prieš įstatymą.

Teisės pažeidimas nebūtinai sąlygoja teisinės atsakomybės taikymą. Yra nemažai aplinkyvių, šalinančių teisės pažeidimo neteisėtumą (būtinoji gintis), atleidžiančių asmenį nuo teisinės atsakomybės. Pavyzdžiui, civilinėje teisėje - esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, baudžiamojoje teisėje - kyšio davėjui savo noru apie kyšio davimą pranešus teisėsaugos institucijai ir kt.

[taisyti] Rūšys

Pagal teisės šaką, kurių normos konkrečia veika yra pažeidžiamos, gali būti:

• nusikalstamas teisės pažeidimas (nusikalstama veika),
• deliktas (civilinis, privatinės teisės pažeidimas),
• administracinis pažeidimas (viešosios tvarkos, viešojo valdymo ir pan., žr. LR ATPK)
• konstitucinis pažeidimas.

[taisyti] Sudėtis

Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys.

Objektyvioji pažeidimo pusė:

• neteisėti veiksmai
• Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.
• fakultatyvūs požymiai (būdas, priemonės ir t t.)

Subjektyvioji pažeidimo sudėtis:

• Pažeidimo subjektas - asmuo, pažeidęs teisę
• Subjektyvioji pusė (kaltė).