Spekuliacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spekuliacija (angl. speculari - „pažiūrėjimas“) – akcijų, obligacijų, pinigų, kolekcinių daiktų, nekilnojamojo turto, kitų vertybinių popierių ir kitų materialinių vertybių pirkimas, pardavimas ir laikymas siekiant gauti naudą dėl jų kainos kitimo, priešingai nei gauti tiesioginio pelno, pvz., dividendų pavdalu.
Tarybiniame (dalinai ir vėliasniame) kultūriniame kontekste žodis turėjo negatyvų atspalvį ir reiškė ko nors perpardavimą nusipirkto nelegaliai ar pusiau legaliai, gauto juodosios rinkos rėmuose ar tiesiog atstovėjus ilgoje eilėje. Toks mąstymas buvo pagrįstas tuo, kad planinėje ekonomikoje dažnai prekių savikaina buvo mažesnė negu jis rinkos kaina, todėl dalis prekių buvo deficitinės ir jos būdavo paskirstomos. Ilgos eilės ribodavo jų paklausą, o spekuliantai siekdavo jų gauti perpardavimui, parduoti didesne kaina ir uždirbti pinigų.
