Skonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skonis vienas iš pojūčių, kuriais žmogus gauna informaciją iš aplinkos.
Nuo senų laikų išskiriamu keturi pagrindiniai skoniai: kartumas, rūgštumas, sūrumas, saldumas. Jau yra nustatyti šių skonių receptoriai ir jų veikimo mechanizmai. Teigiama, kad deginantį skonį sukelia šilumos receptorius dirginančios medžiagos. Kai kurie šaltiniai nurodo ir šarminio skonio, umami skonio ir specifinio riebalų skonio nepriklausomą atpažinimą.
Kitų skonių įvairovę sudaro pagrindinių skonių kombinacijos bei jų kombinacijos su kvapais, kadangi kvapo receptoriai dalyvauja atpažįstant skonį.
Terminai geras skonis ir skoninga naudojami siekiant apibūdinti estetiškai tobulus bei meniškai neperkrautus taikomojo meno kūrinius arba jų autorius. Dažniausiai kalbant apie pastatų interjerą, eksterjerą ar aprangą.
[taisyti] Taip pat žiūrėkite
[taisyti] Nuorodos
- BBC straipsnis apie skonį (anglų k.)
