Siogūnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šį straipsnį yra pasiūlyta įkelti į „Šiogūnas“! Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje. |
Siogūnas arba Šogūnas/Šiogūnas (将軍) – tai paveldimas Japonijos XII - XIX amžių karinės feodalų klasės karinis titulas, kurio turėtojai buvo de facto Japonijos valdytojai. Siogūnas išvertus iš japonų kalbos reiškia „didis karvedys“. 1867 metais paskutinis Siogūnas atsisakė savo titulo prasidėjus Meiji (Meidži) restauracijai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Siogūno titulo istorijos pradžia siekia 794 metus, kai dar buvo naudojamas Sei-i-tai Siogūn titulas, suteikiamas Imperatoriaus ir reiškiantis „didysis karvedys pavergiantis rytų barbarus“. Rytų barbarais buvo laikoma įvairūs Japonijos klanai, kurie nebuvo pavaldūs centriniai valdžiai. Kariauti su šiais klanais ir buvo siunčiami Sei-i-tai Siogūnai Imperatoriaus vardu įsakinėjantys kariuomenei. Vienas žymiausių Sei-i-tai Siogūnų buvo Sakanoue no Tamuramaro, kuris užkariavo šiaurės rytuose gyvenančius klanus, Imperatoriaus Kammu vardu.
XII amžiuje Japonijos viduje dėl įtakos varžėsi dvi įtakingos šeimos Taira ir Minamoto, po permainingos kovos galiausiai nugalėjo Minamoto klanas, kurio lyderis Yoritomo pasiskelbė Imperatoriaus ginėju. 1192 Yoritomo gauna Siogūno titulą iš Imperatoriaus ir įsteigia Siogūnatą (bakufu), karinę feodalinę valdymo sistemą, formaliai, kurios vadovu išliko Imperatorius, bet svarbiausi šalies valdymo instrumentai buvo sukoncentruoti Siogūno rankose, įskaitant ir vadovavimą kariuomenei. [1]
Siogūnai buvo atsakingi už šalies administravimą, taikos palaikymą, vadovavimą mūšiams bei už kitas sritis. Imperatoriaus valdžiai šalyje silpstat, Siogūnas užėmė de facto šalies vadovo vietą. Nors šalies nominaliu valdovu išliko Imperatorius, bet jo valdžia buvo minimali, dėl to Siogūnai galėjo primesti savo valią nenuverčiant Imperatoriaus.
Yoritomo įkurtas Siogūnatas (dar vadinamas Kamakura Siogūnatu, pavadinimas kilęs nuo vietovės kur jis buvo įjurtas) gyvavo iki 1333 metų, O Siogūno titulas būdavo perduodamas šeimos nariams. Nuo 1333 metų prasidėjo Kemmu restauracijos periodas, kurio metu buvo siekiama atstatyti Imperatoriaus absoliučią valdžią. Bet restauracija buvo nesėkminga ir 1338 metais buvo paskirtas naujas Siogūnatas Ashikaga, įsikūręs Kiote, o įsteigtas Siogūnatas truko iki 1573 metų. Vėliau sekė periodas, kurio metu nebuvo paskiriami Siogūnai, tokia situacija tęsėsi iki trečiojo Tokugava Siogūnato įkūrimo 1603 metais. Tai buvo pats įtakingiausias Siogūnatas išvisų buvusių, Siogūno valdžiai pakluso netik kariuomenė, daimyo, Imperatorius, bet Siogūnai vadovavo šalies užsienio plitikai, religinėms apeigoms ir kt.[2] XIX amžiuje Siogūno valdžia pradeda silpti, Siogūnatas pergyvena drastiškus pasikeitimus, siekiant išlaikyti valdžią, bet nesėkmingai. Paskutinis Siogūnas Yoshinobu, 1867 metais buvo priverstas perduoti valdžią Imperatoriui, prasidėjus Meiji restauracijai, davusi pradžia modernios Japonijos kūrimuisi.
[taisyti] Siogūnų valdymo laikotarpiai
| Siogūnas | Valdymo laikotarpis |
|---|---|
| Kamakura Siogūnatas | 1192-1333 |
| Minamoto no Yoritomo | 1192-1199 |
| Minamoto no Yoriie | 1202-1203 |
| Minamoto no Sanetomo | 1203-1219 |
| Kujo Yoritsune | 1226-1244 |
| Kujo Yoritsugu | 1244-1252 |
| Munetaka | 1252-1266 |
| Koreyasu | 1266-1289 |
| Koreyasu | 1266-1289 |
| Hisaaki | 1289-1308 |
| Morikuni | 1308-1333 |
| Kemmu restauracija | 1333-1336 |
| Ashikaga Siogūnatas | 1338-1573 |
| Ashikaga Takauji | 1338–1358 |
| Ashikaga Yoshiakira | 1359–1368 |
| Ashikaga Yoshimitsu | 1368–1394 |
| Ashikaga Yoshimochi | 1395–1423 |
| Ashikaga Yoshikazu | 1423–1425 |
| Ashikaga Yoshinori | 1429–1441 |
| Ashikaga Yoshikatsu | 1442–1443 |
| Ashikaga Yoshimasa | 1449–1473 |
| Ashikaga Yoshihisa | 1474–1489 |
| Ashikaga Yoshitane | 1490–1493, 1508–1521 |
| Ashikaga Yoshizumi | 1495–1508 |
| Ashikaga Yoshiharu | 1522–1547 |
| Ashikaga Yoshiteru | 1547–1565 |
| Ashikaga Yoshihide | 1568 |
| Ashikaga Yoshiaki | 1568–1573 |
| Tokugava Siogūnatas | 1603—1868 |
| Tokugava Iejasu | 1603–1605 |
| Tokugava Hidetada | 1605–1623 |
| Tokugava Iemitsu | 1623–1651 |
| Tokugava Ietsuna | 1651–1680 |
| Tokugava Tsunayoshi | 1680–1709 |
| Tokugava Ienobu | 1709–1712 |
| Tokugava Ietsugu | 1713–1716 |
| Tokugava Yoshimune | 1716–1745 |
| Tokugava Ieshige | 1745–1760 |
| Tokugava Ieharu | 1760–1786 |
| Tokugava Ienari | 1787–1837 |
| Tokugava Ieyoshi | 1837–1853 |
| Tokugava Iesada | 1853–1858 |
| Tokugava Iemochi | 1858–1866 |
| Tokugava Yoshinobu | 1867 |
| Meiji restauracija | 1868–1912 |
[taisyti] Išnašos
[taisyti] Šaltiniai
- Shogunate. (2007). In Encyclopædia Britannica Online: Shogunate. Žiūrėta 2007-06-05
- Shugo. (2007). In Encyclopædia Britannica Online: Shugo Žiūrėta 2007-06-05
- S. Turnbull. (2003). Samurai - The World of the Worrior. Ospreypublishing. ISBN 1-84176-740-9
