Siberutas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siberutas (indonez. Pulau Siberut) - didžiausia ir labiausiai į šiaurę nutolusi Mentavajaus salyno, priklausančio Indonezijai, sala. Ji išsidėsčiusi Indijos vandenyne, 150 km į vakarus nuo Sumatros, įeina į Mentavajaus regenciją. Plotas 4030 km². Gyvena ~35 tūkst. gyventojų (2001 m.), iš kurių dauguma - mentavajai.
Klimatas ekvatorinis, karštas ir drėgnas. Per metus iškrenta ~4000 mm kritulių. Vyrauja 22-31°C temperatūros, o oro drėgnumas siekia 81-85%. Šalia rytinio kranto gausu salelių, įlankų, koralų rifų. Krantuose auga mangrovių sąžalynai, o centrinėje dalyje veši tankios džiunglės, kuruiose gausu endeminių augalų ir gyvūnų. Dalis jų saugoma Siberuto nacionaliniame parke. Aukščiausia Siberuto vieta - 384 m.