Seinai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seinai (lenk. Sejny) – miestas pačiuose Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, prie sienos su Lietuva. 6,5 tūkst. gyventojų (1999 m.). Išsidėstę rytiniame Suvalkų ežeryno (Pojezierze suwalskie) krašte, prie Maros (Marycha) upės (Juodosios Ančios intakas). Išvystytas turizmas, yra turistinių viešbučių. Yra pieno ir sūrio gamyklos.
[taisyti] Lietuviai
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele lietuvių tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių konsulatas ir mokykla. Vietos lietuviai yra iki šiol nuolatos nutautinami. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 procentų Seinų gyventojų. Po lenkų okupacijos 1919 metais buvo naikinamos lietuvių organizacijos.
Išlikę yra tai įrodantys gausūs rašytiniai paliudijimai. Paminėkime lenkų sunaikintą lietuvišką organizacinį ir kultūrinį gyvenimą vien Seinuose: “Žiburio” draugija (500 narių), “Pavasario” kuopa (215), “Blaivybės” draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija “Lyra” (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), “Artojo” kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visas laikraščių redakcijas, spaustuvę, skaityklą, iš lietuvių vaikų prieglaudos atėmė turtą ir perdavė jį lenkų vaikų prieglaudai, uždraudė gatvėse kalbėti lietuviškai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas. Buvo represuoti atskiri asmenys, mokytojai, kunigai, valdininkai. Tais pačiais metais uždarytos buvo ir lietuvių pradžios mokyklos Žagariuose, Radžiūčiuose, Lumbiuose, Bubeliuose, Skarkiškėse, Klevuose, Ramoniškėse, Dusnyčioje, Burbiškėse, Vidugiriuose, Aradnykuose, Punske, Galiniuose, Valinčiuose, Vaitakiemyje, S. Ramonuose, Graužuose.
1919 m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius. Taigi nesunku suprasti, kodėl santykiai tarp lietuvių ir lenkų Seinuose tuomet buvo taip įtempti ir kodėl šias netektis lietuviai prisimena iki šių dienų kaip akivaizdžią skriaudą, prievartos, bet jokiu būdu ne normalių santykių, rezultatą. 1919 m. įvykiai Sūduvoje nulėmė tolesnį skaudų šio etninio lietuvių krašto likimą. Tuo nenoriu pasakyti, kad už stipresniųjų kaimynų puolimą atsakomybę prisiima auka. Anaiptol ne, tačiau turime paieškoti ir savo aplaidumo, kad pamatytume silpnąsias tautos brandinimo vietas. 1920 m. kovos dėl Sūduvos, kad ir atkaklios vietoje, Kaune nebuvo strategiškai parengtos. Kita vertus. Jėgų persvara buvo akivaizdi, o rezultatas numanomas.
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo Voiciechas Smočinskis 1972 m.
