Seilės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seilės (lot. saliva) – skaidrus skystis, kurį išskiria seilių liaukos. Susideda iš:
- 98 proc. vandens, kuris sudrėkina maistą, tirpina maistines medžiagas, padeda vykti cheminiam maisto skaidymui,
- elektrolitų,
- gleivių (mucino), kurios suriša smulkias maisto daleles, apsaugo nuo užspringimo,
- fermentų, visų pirma – amilazės), kurie tiesiogiai skaido maisto angliavandenius ir (dalinai) baltymus.
Manoma, kad seilės gali turėti ir antiseptinių ar gydomųjų savybių, kurios leidžia greičiau užgyti žaizdoms, tačiau šie duomenys yra patvirtinti tik nedaugeliu tyrimų. Manoma, kad su šiomis seilių savybėmis yra susiję žmonių ir gyvūnų instinktai laižyti (seilinti) sužeistas kūno vietas.
