Rutulinės bakterijos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rutulinės bakterijos (Kokai) (lot. coccinus – skaisčiai raudona, gr. kokkos – uoga) – rutulio arba beveik rutulio formos bakterijos ir tik retais atvejais jos esti pupos, inksto ar pusrutulio formos. Tai pačios paprasčiausios bakterijos. Kokais gali būti vadinami ir kiti apvalūs mikroorganizmai.
[taisyti] Rutulinių bakterijų skirstymas
- Pavienės - sudarytos iš vienos apskritos ląstelės.
- Susispietusios į grupes, kurios turi savo atskirus pavadinimus. Pagrindinės grupės, bei jas atitinkančios bakterijų gentys:
- Diplokokai (Enterococcus) – porinės bakterijos, kurios susidaro, kai, besidalant viena kryptimi, kai kurių rūšių bakterijos neatsiskiria viena nuo kitos.
- Streptokokai (Streptococcus) - daugialąstė lašo formos grandinė, kuri atsiranda, jei dviląstė rutulinė bakterija dalijasi toliau ta pačia kryptimi ir naujos ląstelės viena nuo kitos neatsiskiria.
- Tetrakokai (tetrada) - susidaro, kai ląstelės antrojo dalijimosi kryptis yra statmena pirmajai.
- Sarcinos - aštuonių kokų kubo formos kolonija susidaro, jei tetrakoko formos bakterija dar skyla pusiau, bet jau yra statmena šiai keturių ląstelių plokštumai. Kiekviena sarcinos ląstelė dar gali panašiai dalytis trimis kryptimis ir toliau. Tuomet susidaro sudėtinga 16 arba 32 ląstelių sarcina, primenanti kokų ryšulėlį.
- Stafilokokai (Staphylococcus) arba mikrokoku - vynuogių kekės formos grandinė, atsiranda, kai rutulinė bakterija dalijasi įvairiomis kryptimis, o susidariusios naujos ląstelės ne išsisklaido, bet lieka sukibusios.
[taisyti] Rutulinių bakterijų sukeliamos ligos
Prie žmogaus patogenų priskiriamų rutulinių bakterijų sukeliamos ligos:
- Stafilokokų infekcija
- Toksinio šoko sindromas
- Gonorėja
- Kai kurio tipo maisto apnuodijimas
- Kai kurios šlapimo šalinimo sistemos infekcijos
- Meningito formos
- Gerklės infekcijų formos
- Plaučių uždegimo formos
- Sinusito formos
