See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Red Hat - Vikipedija

Red Hat

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Red Hat – viena didžiausių kompanijų, kuriančių laisvąją atvirojo kodo programinę įrangą, šiuo metu turinti apie tūkstantį darbuotojų.

Turinys

[taisyti] Verslo modelis

Red Hat kuriamos programos (pirmiausia įvairios Linux versijos) platinamos atvirojo kodo licencijos sąlygomis, tačiau Red Hat yra komercinė (pelno siekianti) organizacija. Red Hat užsidirba iš mokymo, specialistų sertifikavimo ir nuotolinio programinės įrangos atnaujinimo.

Red Hat turi mokamą „stabilią“ (galutiniam vartotojui skirtą) Linux versiją (Red Hat Linux) ir nemokamą „eksperimentinį“ (su naujausia sukurta įranga) variantą (Fedora Linux).

Red Hat egzistavimas ir patirtis paneigia kažkada mėgintą platinti teiginį kad „GPL programinė įranga ir ją kuriant įdėtas darbas visada išlieka nemokami“.

[taisyti] Red Hat Linux versijos

Linux distribucijas Red Hat leidžia nuo 1994 m.

[taisyti] Stabili versija

Firma ima mokestį už fizinį kopijos perdavimą (arba atsisiuntimą iš jų serverio) ir vėliau vykstantį automatinį operacinės sistemos atnaujinimą. Eilinis vartotojas paprastai atsisiunčia tik sukompiliuotą atnaujinimų kodą, tačiau programuotojas panorėjęs gali bet kada atsisiųsti ir visus išeities kodus. Firmos serveris gali teikti administratoriui (jei šis pageidauja) papildomas paslaugas jo instaliuotų sistemų valdyme: vesti apskaitą apie jose įkeltus atnaujinimus, nuotoliniu būdu valdyti sistemą ir taip toliau. Rimtam darbui firmos ir pavieniai žmonės renkasi šį „stabilų“ variantą.

[taisyti] Naujausia versija

Naujausią versiją galima atsisiųsti nemokamai, tačiau jos automatinis atnaujinimas (irgi nemokamas) veikia lygiai taip pat (ir ne lėčiau) nei „stabiliosios“ versijos. Šią versiją (kaip papildomą įkrovą) naudoja Linux programas kuriantys specialistai bei šiaip jaunimas, kuriam įdomu naujausios galimybės ir mažiau svarbu absoliučiai patikimas darbas.

[taisyti] Kursai ir sertifikavimas

Red Hat sudaro galimybes studijuoti Linux, laikyti egzaminus bei gauti oficialų patvirtinimą, jog dokumento pateikėjas šią operacinę sistemą išmano. Ši veikla, būdama mokama, yra svarbi firmos pajamų dalis.

[taisyti] Red Hat Prekinio ženklo panaudojimas

Red Hat programinę įrangą galima kaip norint keisti, platinti bei panorėjus prekiauti jos kopijomis (to reiklauja GPL). Tačiau neoriginalios kopijos gali būti platinamos tik prieš tai pašalinus Red Hat prekinius ženklus (įskaitant šiame straipsnyje parodytą logo). Taigi negana turėti diskų kopijavimo įrenginį; reikalingi specialistai kurie pakeistų (tiesiog nutrynus sistema nebeveikia) visus REDHAT-LOGOS ir ANACONDA-IMAGES pažymėtus paveiksliukus. Taip kompanija apsisaugo nuo pernelyg masiško savo sukurtos įrangos kopijavimo. [1]

Esama teigiančių jog šie apribojimai prieštarauja GPL, nes programinėje įrangoje tiesiogiai naudojami prekiniai ženklai gal būti laikomi atviro kodo dalimi [2], [3]). Kiek žinoma, GPL autoriams (Free Software Foundation) buvo įteiktas laiškas ([4]), prašant išsiaiškinti, ar Red Hat savo papildomais reiklavimais nepažeidžia GPL. Ką atsakė (ar gal dar svarso) Free Software Foundation, autoriui šiuo metu nežinoma. Firma teigia jog prekinis ženklas – tai jų „duona ir sviestas“, jį būtina saugoti. Gali būti rastas ir koks nors kompromisinis variantas. Jei tei žinoma jums, įrašykite čia tą informaciją. Keletas kitų Linux platinančių grupių savo įrangą sukūrė iš Red Hat Linux (pakeitę pavadinimą).

[taisyti] Programinės įrangos patentai

Red Hat priklauso Amerikos patentas (US6,754,891), EU patentas (EP1312195 [5]), keletas paraiškų Amerikoje (US2004143687, US2004153483, US2004143776, US2004158717, US2005021637, US2005071371).

Savo tinklalapyje Red Hat yra pažadėjusi [6] niekada nekelti šiais patentais paremtų pretenzijų laisvąjai programinei įrangai, platinamai pagal bet kurią iš pačios Red Hat naudojamų atviro kodo licenzijų.


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -