Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
||||
|---|---|---|---|---|
| Vyskupija: | Kauno | |||
| Dekanatas: | Kauno II | |||
| Savivaldybė: | Kauno rajonas | |||
| Gyvenvietė: | Raudondvaris | |||
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |||
| Pastatyta | 1938 m. | |||
| Stilius | ||||
Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia stovi Raudondvario kaime, Nevėžio slėnio dešiniajame krante, prie Kauno-Jurbarko kelio. Istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų. Daug sakralinio meno kūrinių.
[taisyti] Istorija
Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Bažnyčia 1915 m. sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti 1927 m. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą mūrinė bažnyčia 1930–1938 m. atstatyta. Statyba rūpinosi klebonas Stanislovas Irtmanas. Ją 1938 m. dekoravo dailininkės G. Butauskaitė ir A. Klimaitė, konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Į bažnyčią 1944 m. pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Kunigo Antano Slavinsko iniciatyva 1957 m. bažnyčia suremontuota.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano (53 × 27 m), bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Bažnyčioje yra Aleksandro Sledzinskio piešti Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1935 ir 1957 m. restauruoti), G. Berti paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, „Šv. Juozapo mirtis“. Šventoriuje palaidotas Raudondvario klebonas Jurgis Kuzmickas (1916–1992).
Šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus I. Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus, anūko žmonos Elzbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės antkapiniai paminklai. Prie senosios bažnyčios buvusiame Tiškevičių mauzoliejuje buvo palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius, išliko tik jo paminklo postamentas su užrašu. Mauzoliejus neišliko, grafų šeimos amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje.
